SOCIALINĖS MEDIJOS IR NUOMONĖS FORMUOTOJŲ FENOMENAS FINANSŲ RINKOSE: MOKSLINIŲ TYRIMŲ APŽVALGA
Reikšminiai žodžiai:
SOCIALINĖS MEDIJOS IR NUOMONĖS FORMUOTOJŲ FENOMENAS FINANSŲ RINKOSE: MOKSLINIŲ TYRIMŲ APŽVALGASantrauka
Socialinės medijos ir nuomonės formuotojų populiarumo augimas iš esmės tranformavo informacijos sklaidos ir sentimentų formavimosi procesus finansų rinkose. Dėl šios priežasties šis fenomenas kelia vis didesnį mokslininkų susidomėjimą ir tyrimų plėtrą, siekiant nustatyti šio reiškinio įtaką finansų rinkoms ir jų dalyviams. Siekiant atskleisti socialinių tinklų poveikio mechanizmus finansų rinkoms, taikoma sisteminė mokslinių publikacijų analizė, papildyta bibliometrinės analizės elementais. Rezultatai atskleidė, kad laikui bėgant akademinis dėmesys nuo apibendrinto socialinių medijų vaidmens vertinimo kito link gilesnių investuotojų elgsenos ir sentimentų interpretavimo bei socialinės įtakos veiksnių tyrimų. Socialinė medija ilgainiui tapo dominuojančia informacijos sklaidos priemone, turinčia didesnę įtaką finansų rinkoms nei tradicinė žiniasklaida, o nuomonės formuotojai perėmė tradicinių finansų analitikų vaidmenį. Socialinių medijų įtaka pasireiškia per tam tikrus mechanizmus, kurie ne tik lemia trumpalaikius investicijų grąžų pokyčius, bet ir turi esminę įtaką rinkos dalyvių elgsenai, investavimo apimtims ir rinkų nepastovumui, ypač neapibrėžtumo laikotarpiais. Teigiami sentimentai socialiniuose tinkluose sukelia trumpalaikes rinkos reakcijas, o neigiamos emocijos pasižymi stipresniu ilgailaikiu poveikiu. Nuomonės formavimo reiškinio įsitvirtinimas išryškina dezinformacijos, manipuliacijos, sukčiavimo grėsmes bei finansinio raštingumo ir reguliavimo svarbą. Šios išvados transformuoja klasikinių finansų teorijų supratimą ir prisideda prie elgsenos finansų teorijos vystymosi. Socialinių medijų fenomeno supratimas yra svarbus investuotojams, politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms, siekiančioms valdyti nuolat besikeičiančią informacinę aplinką.


