MAŽŲJŲ MUSINUKIŲ (FICEDULA PARVA) GAUSA IR BUVEINIŲ PASIRINKIMAS VAKARŲ LIETUVOJE

Autoriai

  • Saulius Andriušis Vytautas Magnus University Agriculture Academy Autorius (-ė)

Reikšminiai žodžiai:

mažoji musinukė, Ficedula parva, buveinės struktūra, veisimosi vietų pasirinkimas

Santrauka

 

Remiantis moksliniais tyrimais manoma, kad mažųjų musinukių populiacija Lietuvoje mažėja. Šiai paukščių rūšiai turėtų būti steigiamos Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), tačiau vis dar trūksta duomenų apie mažųjų musinukių populiaciją ir jų pasiskirstymą skirtinguose Lietuvos regionuose. Todėl šio tyrimo tikslas – ištirti, kokie veiksniai lemia mažosios musinukės veisimosi vietų pasirinkimą Šilutės ir Tauragės rajonuose. Šiuose rajonuose buvo atrinkti 38 tyrimo plotai, kuriuose buvo atliktos mažųjų musinukių apskaitos. Lauko darbai buvo atlikti paukščių veisimosi metu, gegužės–birželio mėnesiais. Apskaitos buvo atliekamos vienkartiniu apsilankymo metodu, tyrimo teritoriją išvaikščiojant kas 150–200 m. Mažoji musinukė buvo identifikuota pagal giesmę ir jos radavietės informacija aprašyta specialioje lentelėje, kurioje buveinė įvertinta pagal įvairius rodiklius. Iš viso buvo aptikta 40 mažųjų musinukių porų – 6 iš jų – už tyrimo barelio ribos. Išanalizavus surinktus duomenis nustatyta, kad mažųjų musinukių vidutinė gausa Šilutės r. – 0,88 poros/barelyje, o Tauragės r. – 0,93 poros/barelyje. Taip pat pastebėta tendencija, kad mažosios musinukės buveinėse vyravo bręstantys ir brandūs, aukštesni bei didesnio skersmens medynai, kuriuose dominavo paprastoji eglė, karpotasis beržas ir drebulė. Nepaisant pastebėtų tendencijų, buveinių charakteristika statistiškai reikšmingos įtakos rūšies gausai neturėjo.

Išleista

2026-08-03

Numeris

Skyrius

Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas