KALKINIMO IR SKIRTINGO ŽEMĖS DIRBIMO GYLIO ĮTAKA AGROCHEMINIAMS DIRVOŽEMIO RODIKLIAMS
Reikšminiai žodžiai:
dirvožemio kalkinimas, dirvožemio pH, kalkinės medžiagos, fosforingumas, kalingumasSantrauka
Straipsnyje nagrinėjama skirtingų kalkinimo medžiagų ir žemės dirbimo gylio įtaka agrocheminiams dirvožemio rodikliams. Tyrimai buvo atlikti 2025 m. pietvakarių Lietuvoje, Vilkaviškio rajone, Keturvalakių sen., Patilčių kaime Airido Vakarino ūkyje. Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingų kalkinimo medžiagų (dolomitmilčių, klinties ir kreidos) poveikį dirvožemio pH, judriojo fosforo (P) ir kalio (K) kiekiams, taikant 10 ir 20 cm žemės dirbimo gylį. Tyrimas atliktas lauko eksperimento sąlygomis, taikant kontrolę ir kalkintus variantus, o dirvožemio mėginiai imti praėjus 3 ir 6 mėnesiams po kalkinimo. Dirvožemio pH buvo nustatytas potenciometriniu, o K ir P – CAL (kalcio acetato–laktato) laboratoriniais metodais. Tyrimo rezultatai parodė, kad kalkinimas visais atvejais mažino dirvožemio pH, o didžiausias poveikis nustatytas naudojant kreidą. Nustatyta, kad dirbimo gylis turėjo įtakos fosforo ir kalio pasiskirstymui dirvožemyje – gilesnis dirbimas dažniau lėmė didesnes šių elementų koncentracijas 0–20 cm sluoksnyje. Tikėtina, kad tai nulėmė, jog ūkyje ilgą laiką buvo naudotas minimalus žemės dirbimo būdas ir nenaudotos NPK trąšos, todėl viršutiniame dirvožemio sluoksnyje ženkliai sumažėjo judriojo fosforo ir kalio kiekiai, o dirva ilgą laiką buvo dirbama negiliau negu 10 cm. Taip pat pastebėta, kad po 6 mėnesių kai kuriuose variantuose fosforo ir kalio kiekiai mažėjo. Tyrimo rezultatai rodo, kad kalkinimo medžiagų efektyvumas priklauso nuo jų įterpimo gylio, todėl šis veiksnys turi būti įvertinamas planuojant dirvožemio gerinimo priemones.
