SKIRTINGŲ TRĄŠŲ NORMŲ IR JŲ LOKALIZACIJOS POVEIKIS VASARINIŲ KVIEČIŲ AUGIMUI VEGETACINĖMIS SĄLYGOMIS

Santrauka

Trąšų normos ir jų lokalizacijos poveikis augalų augimui yra svarbus veiksnys, lemiantis maisto medžiagų pasisavinimą, tačiau trąšų lokalizacijos įtaka tebėra mažiau nagrinėta. Vegetacinis eksperimentas buvo vykdytas 2025 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinio tyrimų centro šiltnamyje. Tyrimas įrengtas dviejų veiksnių: A veiksnys – trąšų norma (150 ir 250 kg ha^-1), B veiksnys – trąšų lokalizacija (greta sėklos ir 5 cm nuo sėklos). Tyrimo tikslas buvo nustatyti trąšų normos ir jų lokalizacijos nuo sėklos poveikį vasarinių kviečių augimo rodikliams vegetacinio bandymo sąlygomis. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek trąšų norma, tiek jų lokalizacija turėjo esminės įtakos vasarinių kviečių antžeminės dalies sausosios medžiagos kiekiui. Didžiausias, statistiškai reikšmingas, antžeminės dalies sausosios medžiagos kiekis nustatytas naudojant 150 kg ha^-1 trąšų normą ir trąšas išdėstant greta sėklos. Šaknų sausosios medžiagos kiekiui nei trąšų norma, nei jų lokalizacija esminės įtakos neturėjo, tačiau pastebėta tendencija, kad trąšas išdėstant 5 cm atstumu nuo sėklos, šaknys kaupė didesnį sausosios medžiagos kiekį. Esmingai didžiausias ūglių skaičius susiformavo kviečiuose, tręštuose 250 kg ha^-1 trąšų norma, kai trąšos buvo išdėstytos greta sėklos, o esmingai mažiausias – naudojant 150 kg ha^-1 trąšų normą ir trąšas išdėstant greta sėklos.