PRIEŠSĖLIŲ ĮTAKA DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS ŽIEMINIŲ RUGIŲ AGROCENOZĖJE ĮVAIRIOSE SĖJOMAINOSE
Reikšminiai žodžiai:
žieminiai rugiai, priešsėliai, sėjomainos, dirvožemio savybėsSantrauka
Lauko eksperimentas atliktas 2024 ir 2025 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje, Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros sėjomainų kolekcijoje. Eksperimento dirvožemis – paprastasis sekliai glėjiškas išplautžemis (Hapli-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų priešsėlių įtaką dirvožemio savybėms žieminių rugių agrocenozėje įvairiose sėjomainose. Eksperimento variantai: sėjomainos: 1) rugių monopasėlis (atsėliuojami nuo 1967 metų), 2) trilaukė, 3) sideracinė, 4) intensyvioji, 5) lauko be kaupiamųjų augalų 6) lauko su kaupiamaisiais augalais. Esmingai didžiausias organinės anglies (nuo 1,7 iki 2,0 karto), suminio azoto (nuo 1,1 iki 1,9 karto), judriojo fosforo (nuo 1,3 iki 2,6 karto) ir judriojo kalio (nuo 1,5 iki 3,8 karto) kiekis dirvožemyje nustatytas žieminius rugius auginant lauko su kaupiamaisiais augalai sėjomainoje po daugiamečių žolių II n. m. priešsėlio. Lauko su kaupiamaisiais augalais sėjomainoje, kurioje rugių priešsėlis buvo daugiametės žolės II n. m. ir į dirvožemį buvo įterpta daug įvairios organinės medžiagos, sliekų skaičius dirvožemyje nustatytas esmingai nuo 2,9 iki 3,7 karto didesnis, palyginti su intensyviąja ir sideracine sėjomainomis, o sliekų biomasė esmingai nuo 2,1 iki 8,1 karto didesnė, palyginti su rugių monopasėliu ir kitomis sėjomainomis.
