TARPINIŲ AUGALŲ MULČIŲ ALELOPATINĖ ĮTAKA KUKURŪZAMS

Santrauka

Tyrimas vykdytas 2024–2025 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Alelopatinės savybės buvo tirtos tarpinių augalų, augintų nuo 2018 m. vykdomame stacionariame lauko eksperimente su įsėliniais tarpiniais augalas. Buvo atliktas dviejų veiksnių laboratorinis eksperimentas, kuriame nustatyta tarpinių augalų mulčių alelopatinė įtaka kukurūzų dygimui ir tolesniam augimui. Veiksnys A – tarpiniai Poaceae ir Fabaceae šeimos augalai: lauko pupa (Vicia faba L.), mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa L.), persinis dobilas (Trifolium resupinatum L.), purpurinis dobilas (Trifolium incarnatum L.), vienametė svidrė (Lolium westerwoldicum L.), sėjamoji aviža (Avena sativa L.), vasarinis miežis (Hordeum vulgare L.) ir žieminis rugys (Secale cereale L.). Veiksnys B – ekstrakto koncentracija: distiliuotas vanduo (kontrolė), 1:10 koncentracijos vandeninis ekstraktas; 1:50 koncentracijos vandeninis ekstraktas; 1:250 koncentracijos vandeninis ekstraktas. Sėklų sudygimui didžiausią alelopatinį poveikį turėjo pupų, svidrių ir rugių ekstraktai. Šaknų ilgio ir daigų aukščio santykiui didžiausią įtaką turėjo pupų ekstraktas. Didžiausią biomasę užaugino kukurūzai, augę pupų 1:250, persinių dobilų 1:10 ir 1:250 ekstraktuose.