TARPINIŲ PASĖLIŲ AUGALŲ ALELOPATINIS POVEIKIS BALTOSIOS BALANDOS SĖKLŲ DYGIMUI

Santrauka

Tarpiniai įsėliniai augalai žemės ūkio pasėliuose didina agroekosistemų biologinę įvairovę ir gali prisidėti prie ekosistemų paslaugų, įskaitant piktžolių daigumo mažinimą, nes išskiria alelocheminius junginius, kurie slopina piktžolių sėklų dygimą ir augimą. Svarbu suprasti piktžolių ir tarpinių pasėlių augalų sąveiką, kad būtų galima sukurti auginimo technologijas, kuriose tarpiniai augalai prisidėtų prie vietos piktžolių kontrolės. Tarpinių pasėlių augalų alelopatinių savybių tyrimas buvo vykdytas 2024–2025 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti tarpinių pasėlių miglinių ir pupinių augalų mulčių alelopatines savybes ir įvertinti jų poveikį baltosios balandos (Chenopodium album L.) sėklų dygimui, daigų ir šaknų augimui bei sausųjų medžiagų kaupimuisi. Atliktas laboratorinis dviejų veiksnių eksperimentas: A veiksnys – tarpinių pasėlių augalų antžeminės dalies biomasė, B veiksnys – vandeninio ekstrakto koncentracijos ir distiliuotas vanduo (kontrolė). Atlikti tyrimai ir jų rezultatai parodė, kad tirtų Poaceae ir Fabaceae šeimų tarpinių ekstraktai turi skirtingą alelopatinį poveikį baltosios balandos (Chenopodium album L.) sėklų dygimui, daigų aukščiui ir šaknų ilgiui bei sausųjų medžiagų kiekiui sudygusiose sėklose. Gauti rezultatai atskleidžia alelopatinio poveikio stiprumą ir kryptį, leidžia įvertinti tarpinių augalų panaudojimą tvariose piktžolių kontrolės strategijose.