TRĘŠIMO ĮTAKA KERNZA CHLOROFILO IR AZOTO KIEKIUI AUGALUOSE

Santrauka

Stacionarus lauko eksperimentas buvo vykdomas 2024–2025 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje (54°52′ šiaurės platumos, 23°49′ rytų ilgumos) Noreikiškėse, Kauno rajone, siekiant nustatyti tręšimo įtaką Kernza chlorofilo ir azoto kiekiui augaluose. Atliktas lauko tyrimas. Tyrimo variantai: Kernza 0 N kg ha^-1, Kernza 70 N kg ha^-1, Kernza + raudonieji dobilai 0 N kg ha^-1, Kernza + raudonieji dobilai 70 N kg ha^-1. Iš atlikto tyrimo duomenų matyti, kad Kerzna su įsėliu ir nuliniu azoto kiekiu lenkia variantą, kuris yra KRNZ+0N pagaminamo chlorofilo kiekiu, nes biologinį azotą kaupiantis raudonųjų dobilų įsėlis skatino intensyvų augalo vystymąsi, iš to matyti didesnis chlorofilo kiekis, o biologinis azotas buvo fiksuojamas iš atmosferos per gumbelines bakterijas ant šaknų. Kernza, kuri buvo tręšta 70 kg ha^-1 veiklios medžiagos, rezultatai nežymiai pranoko variantą su tokiu pačiu tręšimu ir raudonųjų dobilų įsėlis, nes azoto veiklioji medžiaga pristabdė gumbelinių bakterijų aktyvumą, augalo vystymasis ir chlorofilo gamyba buvo skatinami mažiau. Tręšimas azotu ir įsėlis turėjo įtakos Kernza chlorofilo kiekiui augaluose.