VEISLĖS IR DIRVOŽEMIO PRODUKTYVUMO ĮTAKA ŽIEMINIŲ RAPSŲ PASIRUOŠIMUI ŽIEMOJIMUI

Santrauka

Šiame tyrime, atsižvelgiant į veislę ir dirvožemio produktyvumą, buvo tiriamas žieminių rapsų (Brassica napus) pasiruošimas žiemojimui, įvertinti augalų biometriniai rodikliai ir pasėlių tankumas. 2024–2025 m. buvo atliktas lauko eksperimentas „Ateities ūkyje“ Radviliškio rajone. Naudojant Onesoil.ai žemėlapius parinktos skirtingos (didelio ir mažo) dirvožemio produktyvumo zonos ir lauke augintos keturios žieminių rapsų veislės – KWS 'Merinos' , 'Maverick', 'Triathlon' ir KWS 'Harvard'. Buvo įvertinti pasiruošusių žiemoti rapsų biometriniai rodikliai: viršūninio pumpuro aukštis, lapų skaičius bei šaknų ilgis, taip pat įvertintas pasėlio tankumas. Tyrimo duomenims įvertinti statistiškai buvo naudojama dviejų veiksnių dispersinė analizė, o statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti esant P<0,05. Tyrimo rezultatai parodė, kad veislė turėjo esminės įtakos viršūninio pumpuro aukščiui, bet neturėjo esminės įtakos lapų skaičiui ir šaknų ilgiui prieš žiemojimą. 'Harvard' veislės augalai turėjo aukštesnį viršūninį pumpurą, nei rekomenduojama rapsams prieš žiemojimą, todėl galima teigti, kad veislės pasirinkimas siekiant gero peržiemojimo išlieka svarbus. Skirtingo dirvožemio produktyvumo zonose augusių žieminių rapsų viršūninio pumpuro aukštis esmingai nesiskyrė. Derlingesniame dirvožemyje augę augalai turėjo esmingai daugiau lapų ir ilgesnes šaknis, palyginus su rapsais, augusiais mažiau derlingame dirvožemyje. Pasėlio tankumui esminės įtakos neturėjo nei veislė, nei dirvožemio produktyvumo zona.