ANALYSIS OF GEODETIC SURVEYING AND CADASTRAL DATA UPDATING PROCESSES IN THE CONSTRUCTION OF ENERGY STORAGE FACILITIES

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama geodezinių matavimų tikslumo, procesų valdymo specifika ir kadastro duomenų atnaujinimo aspektai įrengiant elektros energijos kaupimo įrenginių pamatus. Taikant lyginamosios analizės metodą, ištirti du analogiški projektai: Trakų rajono (8 blokų baterijų parkas) ir Panevėžio rajono (11 blokų baterijų parkas) savivaldybių, kuriuos vykdė ta pati rangovinė organizacija, taikydama skirtingą geodezinės kontrolės intensyvumą. Tyrimo metu vertintas pamatų absoliutus (padėties erdvėje) ir santykinis (vidinės geometrijos) nužymėjimo tikslumas bei žmogiškojo faktoriaus įtaka galutiniam rezultatui. Nustatytas  akivaizdus ryšys tarp tarpinių geodezinių patikrų dažnumo ir pamatų įrengimo absoliutaus vertikalaus tikslumo. Trakų rajono objekte, taikant padidintos kontrolės modelį (5 vizitai, žymint kampus ir statybines ašis), pasiektas aukštas vertikalus tikslumas (vidutinis absoliutus nuokrypis ΔZ =7,6 mm). Tuo tarpu Panevėžio rajone objekte dėl skubos optimizavus procesus iki minimalios kontrolės (2 vizitai, tik kampų žymėjimui) absoliuti vertikali paklaida išaugo beveik dvigubai (iki 15,1 mm). Pažymėtina, kad abiejuose objektuose pavyko išlaikyti įrenginių gamintojų reikalaujamą <5 mm santykinį tikslumą (tarp taškų viename bloke), neviršijant leistinos 20 mm absoliutaus poslinkio tolerancijos. Rezultatų analizė atskleidė, kad pagrindiniai projektų pridavimo ir kadastrinių bylų rengimo vėlavimai kyla ne dėl matavimų lauke, o dėl sudėtingo absoliučių poslinkių (10–20 mm ribose) fiksavimo ir derinimo informacinėse sistemose. Atlikto tyrimo rezultatai taip pat leidžia daryti išvadą, kad EEKĮ projektų inžinerinė sėkmė ir sklandus kadastro duomenų atnaujinimas priklauso nuo privalomo statybinių ašių išnešimo bei periodinės geodezinės kontrolės (ne mažiau 4–5 vizitų), kuri garantuoja tiek gamintojų keliamų, tiek teisinių tolerancijų atitikimą.