MONITORING OF THE BALTIC SEA AND DUTCHMAN‘S HAT CLIFF
Reikšminiai žodžiai:
Baltijos jūra, kranto linija, kopų linija, atoslūgis, erozija, akumuliacija, LKS-94, LAS07Santrauka
Baltijos jūros kranto monitoringas Lietuvoje yra atliekamas nuotoliniu matavimo metodu, naudojant fotogrametrinę technologiją ar duomenis, gautus iš kranto stebėjimo stočių. Nuo 2017 m. Baltijos jūros kranto monitoringą sistemingai atlieka Aplinkos apsaugos agentūros, hidrologinių tyrimų specialistai. Nepaisant reguliarių kranto pokyčių tyrinėjimo darbų, pastarojo dešimtmečio stebėjimai parodė, kad Baltijos jūros pakrantė susiduria su vis dažnesne krantų erozija, o natūrali kranto akumuliacija vyksta ganėtinai vangiai. Tokio pobūdžio pokyčiai lemia ne tik smėlingo grunto praradimą pajūrio krantuose, bet ir didesnę potvynių riziką, įvairios hidrotechninės infrastruktūros praradimą, apsunkintą laivybą prie Lietuvos krantų ir padidėjusią biologinės įvairovės nykimo riziką.
Šiame darbe yra analizuojami Baltijos jūros kranto pokyčiai ties Melnragės, Girulių ir Olando kepurės skardžio paplūdimiais. Tikslams pasiekti naudota anksčiau surinktų monitoringų duomenų analizė, aptariami Baltijos jūros kranto pokyčiai ties tyrinėtomis vietovėmis. Kranto duomenų rinkimui buvo naudotas GPNS imtuvas „Satlab SL600“, surinktų duomenų apdorojimui naudota „Autodesk AutoCAD“ programinė įranga su įmonės UAB „InfoEra“ sukurtu papildiniu „GeoMap“. Gauti rezultatai buvo palyginti su anksčiau atliktais jūros kranto matavimais ir pateikti vizualiai diagramose. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pokytis nuo anksčiau atliktų matavimų, užfiksuotų erozijos ir akumuliacinių vietovių skirtumas, yra ženklus.
