SAULĖS ELEKTRINIŲ PARKO IR MAŽOSIOS HIDROELEKTRINĖS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS DERINIMO ANALIZĖ
Reikšminiai žodžiai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, saulės elektrinės, mažoji hidroelektrinė, sezoniškumas, elektros energijos gamyba, tarpusavio papildomumasSantrauka
Šioje publikacijoje analizuojamas saulės elektrinių parko ir mažosios hidroelektrinės elektros energijos gamybos derinimas, siekiant įvertinti jų tarpusavio papildomumą ir galimybes mažinti gamybos sezoniškumo poveikį. Tyrimas atliktas remiantis Dvariukų mažosios hidroelektrinės ir Vilniuje, Lentvario g. 33, esančio saulės elektrinių parko 2024–2025 m. mėnesiniais elektros energijos gamybos duomenimis. Hidroelektrinės veikla vertinta atsižvelgiant į Mūšos upės vandens debito svyravimus, o saulės elektrinių parko gamyba nagrinėta kartu su meteorologiniais rodikliais – debesuotumu ir krituliais. Siekiant įvertinti saulės elektrinių indėlį, buvo apskaičiuota saulės elektrinių pagamintos elektros energijos dalis bendroje mėnesinėje elektros energijos gamyboje. Atliktas tyrimas parodė, kad abu energijos šaltiniai itin pasižymi sezoniškumu ir papildo vienas kitą: vasaros metu, kai sumažėja vandens debitas ir hidroelektrinės gamyba, didžiąją elektros energijos dalį pagamina saulės elektrinių parkas, o žiemos metu, kai saulės spinduliuotė yra silpnesnė, pagrindinė elektros gamyba atlieka hidroelektrinė. Tai rodo, kad derinant saulės ir hidroenergiją galima pasiekti stabilesnę elektros energijos gamybą.
