SKIRTINGŲ KONSTRUKCINIŲ METALŲ IR LYDINIŲ ABRAZYVINIO BEI HIDROEROZINIO DILIMO TYRIMAS

Autoriai

  • Ričardas Strumila Vytautas Magnus University Agriculture Academy Autorius (-ė)
  • Vytenis Jankauskas Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija Autorius (-ė)

Reikšminiai žodžiai:

abrazyvinis ir hidroerozinis dilimas, maišytuvai, konstrukciniai metalai ir lydiniai, paviršių mikropjovimas, mikrovagojimas

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas abrazyvių terpių (betono pavyzdžiu) gamybos ir transportavimo mašinų darbinių dalių paviršių dilimas, analizuojant pasirinktų konstrukcinių medžiagų abrazyvinį ir hidroerozinį dilimą. Ištirta 11-os medžiagų – konstrukcinių bei dilimui atsparių plienų (Hardox), nerūdijančio plieno bei titano ir aliuminio lydinių kietumas bei atsparumas abrazyviniam dilimui. Abrazyvinis dilimas tirtas naudojant dilimo įtvirtintą abrazyvą metodiką (ASTM G132–96), o hidroerozinio dilimo ypatybės tirtos specializuotame įrenginyje. Rezultatai parodė, kad mažiausią tūrinį dilimą turi nerūdijantis plienas AISI 304 (27,5 mm3 ) ir Hardox 450 (31,6 mm3 ) Hardox 500 TUF: (37,2 mm³) serijos plienai. Nustatyta, kad medžiagų dilimo intensyvumą lemia jų kietumas ir mikrostruktūros ypatumai, formuojantys mikropjovimo arba mikrovagojimo dilimo mechanizmus. Gautos įžvalgos leidžia optimizuoti betono, trąšų ir kt. terpių maišyklių menčių gamybai naudojamų medžiagų parinkimą, siekiant padidinti įrenginių resursą.

 

Išleista

2026-08-03

Numeris

Skyrius

Mechanikos inžinerija