VEIKSNIAI, KURIE LEMIA TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMĄ INTEGRUOJANT VIETOS ŪKININKŲ PRODUKCIJĄ Į VIEŠOJO SEKTORIAUS MAISTO PRODUKTŲ PIRKIMUS

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) plėtros galimybės Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant vietos ūkininkų produkcijos įtraukimui į viešojo sektoriaus maisto pirkimus. Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius TMTG strategijos įgyvendinimą integruojant vietos ūkininkų produkciją į viešojo sektoriaus maisto produktų pirkimus. Tyrime taikyti dokumentų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodai. Dokumentų analizė leido įvertinti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisinį reglamentavimą, susijusį su tvariomis maisto sistemomis ir viešaisiais pirkimais, o kokybinis tyrimas atliktas apklausiant penkis ekspertus, dirbančius žemės ūkio, viešojo sektoriaus maitinimo organizavimo ir viešųjų pirkimų srityse. Teorinė analizė atskleidė, kad TMTG išsiskiria trumpesniu tiekimo keliu, artimesniu ryšiu tarp gamintojo bei vartotojo ir teigiamu poveikiu tvarumui. Taip pat nustatyta, kad tiek ES, tiek Lietuvos teisinė bazė sudaro palankias sąlygas TMTG strategijos plėtrai, tačiau praktikoje jų įgyvendinimui trukdo sudėtingi viešieji pirkimai ir administracinė našta. Tyrimo rezultatai parodė, kad TMTG strategijos įgyvendinimą Lietuvoje integruojant vietos ūkininkų produkciją į viešojo sektoriaus maisto produktų pirkimus,  lemia įvairūs, glaudžiai tarpusavyje susiję veiksniai – instituciniais, logistiniai, ekonominiai, organizaciniai ir socialiniai. Nustatyta, kad pagrindiniai iššūkiai su kuriais susiduriama įgyvendinant šį modelį – sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, produkcijos tiekimo organizavimas ir ūkininkų galimybės užtikrinti pakankamus ir pastovius produkcijos kiekius. Taip pat nustatyta, kad svarbią reikšmę turi savivaldybių, kaip pagrindinių koordinatorių vaidmuo ir ūkininkų bendradarbiavimas.