ATSARGŲ APSKAITA IR KYLANČIŲ IŠŠŪKIŲ SPRENDIMAS: TFAS 2 „ATSARGOS“ ATVEJU
Reikšminiai žodžiai:
atsargos, pripažinimas, kriterijai, mažos vertės turtas, tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartaiSantrauka
Atsargų apskaitos metodų nevienodumas taikomas skirtingose šalyse gali daryti neigiamą įtaką atsargų pripažinimo principams, vertės nustatyno metodams ar kainos pagrindimo elementams, todėl sudėtingėja nacionalinių apskaitos standartų pritaikymas tarptautiniams apkaitos standartams. Šiuo straipsniu siekiama įvertinti kylančius iššūkius, su kuriais gali susidurti įmonės, taikydamos TFAS 2 „Atsargos“. Taikyti mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo ir palyginimo metodai bei tarptautinių TFAS reikalavimų lyginamoji analizė atsargų pripažinimo srityje. Straipsnyje pateikiami praktiniai taikymo iššūkiai, susiję su savikainos paskirstymu, nebaigtos gamybos įvertinimu ir nacionalinių apskaitos standartų suderinimu su TFAS 2 „Atsargos“ reikalavimais. Tyrimui pasirinktos valstybės atsitiktine tvarka. Gauti rezultatai parodo, kad dėl skirtingų reikalavimų tarp nacionalinių apskaitos standartų ir TFAS įmonėms tenka peržiūrėti atsargų apskaitos taikomą politiką ir priderinti prie TFAS. Todėl galima rizika, kad savikaina bus iškreipta. Įmonėms, kurios anksčiau naudojo LIFO metodą, tenka pertvarkyti sistemas. Įmonės gali susidurti su tiksliu savikainos paskirstymo nustatymu bei sudėtingumu nustatyti nebaigtos gamybos procentą ir į ją įtraukti pridėtines išlaidas.
