BALTYMINGŲ PRIEDŲ ĮTAKA BATONĖLIŲ CHEMINEI SUDĖČIAI

Santrauka

Augant sveikos mitybos kultūros populiarumui, konditerijos pramonės atstovai ir maisto mokslo ekspertai turi prisitaikyti prie naujų tendencijų, sveikesnių alternatyvų ir inovatyvių skonių bei derinių paieškų. Darbo tikslas – sukurti inovatyvų baltymų batonėlį, praturtintą įvairiomis liofilizuotomis uogomis ir baltymų izoliatu, ir įvertinti jo cheminę sudėtį. Pasirinktas baltymų batonėlio pagrindas buvo žemės riešutų sviestas, klevų sirupas ir avižiniai dribsniai. Kaip priedas panaudoti baltymų izoliatai: sojų ir ryžių bei liofilizuotos uogos: bruknės (Vaccinium vitis-idaea), juodasis šilkmedis (Morus nigra), agrastai (Captivator). Standartiniais metodais pagamintuose batonėliuose buvo nustatytas sausųjų medžiagų kiekis (džiovinant iki pastovios masės), baltymų kiekis (Kjeldalio metodu), riebalų kiekis (Soksleto metodu), ląstelienos kiekis (Henebergo – Štomano metodu), pelenų kiekis (deginant mufelinėje krosnyje). Gauti rezultatai parodė, kad mažiausias drėgmės kiekis nustatytas batonėlyje su ryžių baltymų izoliatu be uogų priedo (5,08 proc.), didžiausias baltymų kiekis buvo batonėlyje su sojų baltymų izoliatu be uogų priedo (28,32 proc.). Didžiausias riebalų kiekis buvo batonėliuose su ryžių baltymų izoliatu ir agrastų priedu (30,08 proc.). Taip pat buvo nustatytas didžiausias ląstelienos kiekis batonėlyje su ryžių baltymų izoliatu ir bruknių priedu (16,66 proc.). Esmingai daugiau pelenų buvo batonėliuose su ryžių baltymų izoliatu ir bruknių priedu (2,88 proc.).