MAISTO ŠVAISTYMO PRIEŽASTYS IR MAŽINIMO GALIMYBĖS
Pagrindiniai žodžiai:
maisto švaistymas, maisto praradimas, priežastys, mažinimo galimybės, namų ūkiai, LietuvaSantrauka
Maisto švaistymas yra labai opi problema šiandieniniame pasaulyje, tačiau žmonija ne visuomet suvokia, kad yra atsakinga už šią problemą ir jos sprendimo būdus. Maisto švaistymas neigiamai veikia ne tik ekologinę aplinką, bet ir ekonomiką bei socialinę aplinką. Atlikus mokslinės literatūros ir lyginamąją analizę pateikiama maisto švaistymo samprata teoriniu aspektu, naudojant aprašomąjį metodą apibūdinami sąvokų „maisto švaistymas“ ir „maisto praradimas“ skirtumai. Susisteminus statistinius duomenis, aprašoma, kokie maisto nuostoliai patiriami pasaulyje, Europoje ir kokia maisto švaistymo struktūra vyrauja Lietuvoje. Nors maisto švaistymas vyrauja visuose maisto tiekimo grandinės etapuose, tačiau didžiausią maisto švaistymo dalį sudaro namų ūkiai. Maistas namuose sugenda dėl netinkamo laikymo, netinkamai nepalaikomos tvarkos šaldytuve, neteisingai įvertinto maisto poreikio, netinkamų apsipirkimo įpročių ir kt. Pasitelkus apibendrinimo metodą pateikiami maisto švaistymo mažinimo siūlymai, tokie kaip: planuoti maisto poreikį, rinktis nepatrauklios išvaizdos vaisius ar daržoves, tinkamai laikyti maistą, suprasti produktų ženklinimą, naudoti maisto likučius ir kiti.
