LIETUVOS UŽTVANKŲ SU MAŽOSIOMIS HIDROELEKTRINĖMIS BŪKLĖS ANALIZĖ

Santrauka

Pastaruoju metu užtvankoms skiriama daug dėmesio, nes dauguma jų pasiekusios projektavimo metu numatytą statinio gyvavimo trukmę ir reikia priimti sprendimą atsižvelgiant į ateities perspektyvas – ar užtvanką remontuoti ir toliau eksploatuoti, ar nugriauti ir atkurti natūralią upės tėkmę. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvoje esančių užtvankų su mažosiomis hidroelektrinėmis ant lašišinių upių būklę ir aptarti jų ateities perspektyvas. Darbe analizuojamos užtvankos ant lašišinių upių, kurių pagrindinė paskirtis – hidroenergija. Tyrimas vykdomas atliekant kameralinius tyrimus, apžiūrą, nagrinėjamų užtvankų būklės analizę ir daugiakriterinę analizę PROMETHEE metodu. Apžiūrėjus Lietuvoje esančias užtvankas su mažosiomis hidroelektrinėmis ir atlikus būklės vertinimą nustatyta, kad Balskų užtvankos būklė pagerėjo, nes 2012–2013 m. buvo atlikti rekonstravimo darbai, o 9 likusių užtvankų pablogėjo dėl senėjimo proceso. Atlikus daugiakriterinę analizę nustatyta, jog Kuodžių ir Kavarsko užtvankų bendra būklė yra pati blogiausia, o didžiausia nauda socioekonominiu ir ekologiniu požiūriu būtų pasiekta šias užtvankas demontavus.