SKIRTINGU LAIKU PANAUDOTŲ FUNGICIDŲ ĮTAKA FOMOZĖS PLITIMUI ŽIEMINIŲ RAPSŲ PASĖLYJE

Authors

  • Simonas Saikauskas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija
  • Lina Marija Butkevičienė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

Pagrindiniai žodžiai:

žieminiai rapsai, fungicidai, fomozė

Santrauka

Lauko eksperimentas atliktas 2020–2021 m. Lietuvos agrarinių ir miškų ir mokslų centre, Akademija, Kėdainių r. Dirvožemis – smėlingas sunkus priemolis. Tyrimo tikslas – pagrįsti įvairių fungicidų panaudojimo laiką, siekiant sumažinti fomozės (Leptosphaeria maculans) išplitimą žieminių rapsų pasėlyje. Buvo tiriami skirtingi fungicidų panaudojimo laikai:

  1. Kontrolė (nepurkšta);
  2. Juventus (v. m. metkonazolas 90 g l-1) – 0,7 l ha -1 (BBCH 14–20);
  3. Propulse (v. m. fluopiramas 125 g l-1, protiokonazolas 125 g l-1) – 0,8 l ha-1 (BBCH 14–20);
  4. Tilmor (v. m. tebukonazolas 160 g l-1, protiokonazolas 80 g l-1) – 0,8 l ha-1 (BBCH 14-20);
  5. Juventus 0,7 l ha-1 (BBCH 14-20) + Juventus 0,7 l ha-1 (BBCH 31–59);
  6. Propulse 0,8 l ha-1 (BBCH 14-20) + Propulse 0,8 l ha-1 (BBCH 31–59);
  7. Tilmor 0,8 l ha-1 (BBCH 14-20) + Tilmor 0,8 l ha-1 (BBCH 31–59);
  8. Juventus 0,7 l ha-1 (BBCH 31-59);
  9. Propulse 0,8 l ha-1 (BBCH 31-59);
  10. Tilmor 0,8 l ha-1 (BBCH 31-59).

Rezultatai. Atlikus eksperimentą, nustatyta, kad fomozės plitimas ir intensyvumas buvo mažesnis, taikant skirtingus fungicidų naudojimo terminus. Fungicidų panaudojimas turėjo reikšmingą įtaką fomozės plitimui. Mažiausias fomozės paplitimas ir intensyvumas užfiksuotas 6 eksperimentinio varianto laukuose, palyginti su kontroliniu variantu

Atsisiuntimai

Publikuota

2022-06-07