SKIRTINGU LAIKU PANAUDOTŲ FUNGICIDŲ ĮTAKA FOMOZĖS PLITIMUI ŽIEMINIŲ RAPSŲ PASĖLYJE

Santrauka

Lauko eksperimentas atliktas 2020–2021 m. Lietuvos agrarinių ir miškų ir mokslų centre, Akademija, Kėdainių r. Dirvožemis – smėlingas sunkus priemolis. Tyrimo tikslas – pagrįsti įvairių fungicidų panaudojimo laiką, siekiant sumažinti fomozės (Leptosphaeria maculans) išplitimą žieminių rapsų pasėlyje. Buvo tiriami skirtingi fungicidų panaudojimo laikai:

1. Kontrolė (nepurkšta);
2. Juventus (v. m. metkonazolas 90 g l^-1) – 0,7 l ha ^-1 (BBCH 14–20);
3. Propulse (v. m. fluopiramas 125 g l^-1, protiokonazolas 125 g l^-1) – 0,8 l ha^-1 (BBCH 14–20);
4. Tilmor (v. m. tebukonazolas 160 g l^-1, protiokonazolas 80 g l^-1) – 0,8 l ha^-1 (BBCH 14-20);
5. Juventus 0,7 l ha^-1 (BBCH 14-20) + Juventus 0,7 l ha^-1 (BBCH 31–59);
6. Propulse 0,8 l ha^-1 (BBCH 14-20) + Propulse 0,8 l ha^-1 (BBCH 31–59);
7. Tilmor 0,8 l ha^-1 (BBCH 14-20) + Tilmor 0,8 l ha^-1 (BBCH 31–59);
8. Juventus 0,7 l ha^-1 (BBCH 31-59);
9. Propulse 0,8 l ha^-1 (BBCH 31-59);
10. Tilmor 0,8 l ha^-1 (BBCH 31-59).

Rezultatai. Atlikus eksperimentą, nustatyta, kad fomozės plitimas ir intensyvumas buvo mažesnis, taikant skirtingus fungicidų naudojimo terminus. Fungicidų panaudojimas turėjo reikšmingą įtaką fomozės plitimui. Mažiausias fomozės paplitimas ir intensyvumas užfiksuotas 6 eksperimentinio varianto laukuose, palyginti su kontroliniu variantu