MELIORACIJOS STATINIŲ BŪKLĖS ANALIZĖ KLAIPĖDOS RAJONE

Santrauka

Melioracijos statiniai dėl gamtos bei žmogaus veiklos poveikio kinta ir dėvisi. Lietuvoje drenažas nusidėvėjęs vidutiniškai 65 %, o skirtingų  rūšių statiniai net 70–80 %. Drenažo sistemų vidutinis amžius artėja prie 50 metų, todėl didesnė jų dalis (2 mln. ha) jau funkcionuoja neefektyviai, o 250 tūkst. ha visiškai neveikia. Jų priežiūra, remontas, rekonstrukcija – būtina sąlyga norint užtikrinti geras ūkininkavimo, urbanizuotų teritorijų infrastruktūros veikimo sąlygas.

Klaipėdos rajone iš viso nusausintos žemės – 72,81 tūkst. ha, nusausintos žemės drenažu – 64,44 tūkst. ha, blogos būklės melioruoti žemės plotai užima 4,15 tūkst. ha – 6,44 %.

Lietuvoje melioracijos sistemų nusidėvėjimo procentas aukštas, o Respublikos lėšos skiriamos akivaizdžiai per menkos. Viena iš problemų  – Lietuvos valdžia skirstydama lėšas melioracijai pamiršta, kad  visa ši sistema  naudinga ne tik žemės ūkiui, bet  ir kelių, geležinkelių, gyvenviečių, logistikos centrų, aerouostų ir pan. elementų nusausinimui. Atsižvelgiant į melioracijos svarbą ir nusidėvėjimą valstybė turėtų suskubti pertvarkyti finansavimą, nes toliau degraduojant žemei atsiras padarinių, kurie kainuos daugiau negu laiku įgyvendintos investicijos.

Tyrimams panaudoti metodai – duomenų atranka, jų sisteminimas, grupavimas, naudoti statistiniai tyrimai, duomenų grafinės išraiškos metodai.