Kengyro sukilimas Stepių lageryje 1954 m.: universalūs veiksniai, dėmenys ir ypatumai

Autoriai

  • Mindaugas Pocius Lietuvos istorijos institutas Autorius (-ė)

DOI:

https://doi.org/10.15823/istorija.2026.141.5

Pagrindiniai žodžiai:

GULAG‘as, Kengyro sukilimas, politiniai kaliniai, Vorkutos sukilimas, Norilsko sukilimas, ypatingieji lageriai

Santrauka

Straipsnyje analizuojami universalūs politiniai-socialiniai veiksniai, sąlygos
ypatinguosiuose lageriuose, priežastys, brandinusios sukilimus GULAG‘e. Kengyro sukilimas Stepių lageryje nagrinėjamas kitų dviejų didžiųjų GULAG‘o sukilimų, vykusių 1953 m. vasarą Vorkutoje ir Norilske, kontekste. Tyrimu siekta nustatyti, kokie buvo pagrindiniai bendri sukilimų dėmenys, kuo Stepių lagerio sukilimas buvo ypatingas ir reikšmingas. Kengyro sukilimas, lyginant su Vorkutos ir Norilsko, pirmiausia išsiskiria hierarchine-karine organizacija, drausme, kalinių vieningumu, tuo, kad tai buvo gerai organizuotas ginkluotas sukilimas. Vakarų Ukrainos ir Baltijos šalių gyventojai, kaip vieni iš pagrindinių Kengyro sukilimo iniciatorių, organizatorių ir varomųjų jėgų, privertė SSRS MVD vadovybę pradėti GULAG‘o penitenciarinės sistemos atlaisvinimą ir humanizavimą. Sukilimo pasekmės – ypatingųjų lagerių skubus transformavimas į bendrojo režimo lagerius, pareigūnų savivalės apribojimas, bylų persvarstymas (laipsniškas politinių kalinių išlaisvinimas) lėmė nuteistųjų kančių ir mirčių skaičiaus žymų sumažėjimą visame GULAG‘e.

Atsisiuntimai

Išleista

2026-05-20

Numeris

Skyrius

Articles