Kodėl žmonės smurtauja? Galios, normų ir neišreikštų emocijų derinys
DOI:
https://doi.org/10.7220/2029-5820.36.2.6Santrauka
Smurtas – senas reiškinys kaip ir pati žmonija. Nors modernėjant laikams ir gerėjant gyvenimui, atsirandant vis daugiau galimybių žmogui lavėti ir kitaip tobulėti, smurto apraiškos mūsų visuomenėje, deja, vis dar gajos.
Smurto priežastis aiškinančių teorijų yra ne viena ir ne dvi. Vienos jų bando žvelgti į šį fenomeną makrolygmeniu – aiškina, kad smurtui plisti padeda tam tikros sąlygos visuomenėje: požiūris į pažeidžiamą visuomenės narį (vaiką, moterį, senolį, asmenį su negalia), kultūra, kurioje toleruojama jėga, paklusnumas, kurioje privaloma atitikti tam tikras griežtai nustatytas normas, kurioje negalima išreikšti savo unikalumo, kurioje įsivyravusios smurtą palaikančios visuomenės normos. Smurtas taip pat gali tarpti tam tikrose visuomenės grupėse, kuriose yra sumažėjusi asmeninė atsakomybė, o smurtas tampa grupės norma (pavyzdžiui, nusikalstamose grupuotėse).



