Krikščioniška elgsena visuotinės krizės metu pagal Bazilijaus Cezariečio „Homilijas“

Santrauka

Siekiant apmąstyti krikščionišką elgseną krizės metu, buvo pasirinkta kilus badui ir nepritekliui pasakyta Bazilijaus Cezariečio „Homilija“, kurioje kalbama apie 368–369 m. Kapadokiją ištikusį badmetį. Tai vienas iš nedaugelio Bažnyčios Tėvų tekstų, taip detaliai aprašančių socialinę visuomenės ir krikščionių bendruomenės padėtį kilus badui. Be to, ji pasakyta krizės metu, tai leidžia kitomis (tiksliau – realiomis) akimis pažvelgti į susidariusią situaciją ir ją įvertinti. Bazilijus stengiasi suderinti iš konkrečios patirties kylančius svarstymus ir siūlomus praktinius sprendimus. Šiame straipsnyje siekiama ne tiek istoriškai išanalizuoti seniai nutikusį įvykį, kiek, žvelgiant iš šių dienų bei ekstremalios situacijos galimybės perspektyvos, teologiškai permąstyti anuomet nutikusią situaciją ir pabandyti atkreipti dėmesį į šiandienai reikšmingus krizės aptarimo ir sprendimo bruožus. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, pirmiausia aptariami būdai, kaip Bazilijus vertina situaciją. Paskui analizuojama, kodėl Bazilijus primygtinai ragina padėti stokojančiajam. Trečiame straipsnio skyriuje pristatomi ir aptariami Bazilijaus siūlomi konkretūs žingsniai siekiant jei ne užbaigti negandas, tai bent sušvelninti kenčiančiųjų padėtį.