Transcendencijos patirties įtekstinimas Eriko Vardeno esė apie atminimą

Santrauka

Straipsnyje, taikant Paulio Ricoeuro hermeneutinę prieigą, ypač įžvalgas apie religinę kalbą bei produktyvią vaizduotę, tiriamas transcendencijos atsiskleidimas Norvegijos vyskupo Eriko Vardeno, OCSO, knygoje „Sudaužyti vienatvę: apie krikščioniškąjį atminimą“. Autorius teologinėje esė daug dėmesio skiria biblinio įsakymo atminti egzegezei, ją papildo asmeninėmis refleksijomis, literatūros, meno, istorijos laukų intertekstais, lingvistinėmis pastabomis. Biblijos ir religinio autobiografinio tekstų sąsajos ir skirtumai išryškėja transcendencijos patirčių reprezentacijoje. Euristinės kalbos pavyzdžių (metaforų, simbolių, hagiografinių pasakojimų ar pasakojimų iš Biblijos) aptarimas atskleidžia, kaip biblinis diskursas autobiografiniame tekste įgyja savitumo. Dėl specifinės poetikos E. Vardeno veikalas lieka literatūriškas, skatina skaitytojo vaizduotės produktyvią veiklą. Naratyvizuotos tapatybės savitumai užčiuopiami klausiant apie žanro ribas bei galimybes kalbiškai fiksuoti egzistencinius pokyčius. Transcendencijos patirtį siūloma suvokti ne kaip vienkartinį įvykį, o kaip procesą. Straipsnyje keliama hipotezė, kad hermeneutinė prieiga suteikia įrankių, padedančių apibūdinti E. Vardeno teksto tikrovę kaip daugiasluoksnę. Toks žvilgsnis leidžia paaiškinti, kodėl ir kaip veikalas gali įtikinamai liudyti tikėjimą. Kasdienybėje esė autoriaus užčiuoptas Dievo artumas lemia analizuojamos teologinės esė išskirtinumą.