Taikos ugdymo teorinis modeliavimas bendrajame lavinime: tarptautinė lyginamoji analizė ir Lietuvos perspektyva

Santrauka

Straipsnyje teoriškai modeliuojamos taikos ugdymo strategijos bendrajame lavinime. Dabartinis geopolitinis nestabilumas ir augantis saugumo deficitas skatina iš esmės peržiūrėti švietimo vaidmenį formuojant visuomenės atsparumą. Šio tyrimo tikslas – atlikti lyginamąją taikos ugdymo modelių analizę Pasaulinio taikos indekso (GPI) lyderių švietimo sistemose ir, remiantis gautomis įžvalgomis, pristatyti Lietuvos perspektyvą. Tyrimui pasirinkta kokybinė paradigma; buvo taikyta užsienio šalių švietimo ministerijų apklausa ir strateginių dokumentų turinio analizė. Nustatyta, kad Lietuvoje dominuoja reaguojantis (gynybinis) modelis, nukreiptas į tiesioginį konfliktų vengimą ir pasirengimą išorinėms grėsmėms, o taikiausiose pasaulio šalyse (Islandijoje, Danijoje, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Austrijoje, Singapūre) taikomas proaktyvus, socialine sanglauda, moksleivių gerove bei emociniu atsparumu grįstas taikos modeliavimas. Taip pat identifikuotas tiesioginis ryšys tarp mokinio socialinio-emocinio raštingumo ir bendro visuomenės taikingumo. Dorinis ugdymas padeda mokiniams kurti vidinę darną ir tampa papildoma erdve proaktyviam pozityviosios taikos konstravimui. Tyrimo pabaigoje pateikiamos konkrečios rekomendacijos Lietuvos bendrojo lavinimo paradigmos tobulinimui, siūlant nacionalinio saugumo koncepciją švietime papildyti socialinės sanglaudos elementais bei įtvirtinti taikos ugdymą kaip visus mokomuosius dalykus jungiantį struktūrinį principą.