Suinteresuotų šalių bendradarbiavimas užtikrinant romų vaiko teisę į mokymąsi: mokytojų patirčių analizė

Santrauka

Straipsnio tikslas – remiantis mokytojų, dirbančių su romų vaikais, patirtimis, atskleisti bendradarbiavimo raišką užtikrinant romų vaikų teisę į ugdymą. Tyrimui pasirinktas kokybinio tyrimo tipas, duomenys buvo renkami pusiau struktūrizuoto interviu metodu, analizuoti turinio analizės metodu. Tyrime dalyvavo 21 mokytojas, turintis romų vaikų mokymo patirties. Tyrimas parodė, kad, užtikrinant romų vaikų teisę į ugdymą, išryškėjo tėvų bendradarbiavimo su mokykla pozityvūs ir negatyvūs aspektai. Palankiai bendradarbiaudami su mokykla romų tėvai sutaria su mokykla dėl reikalavimų, keliamų vaikui, ir jų laikosi, domisi vaiko mokymusi, rodo iniciatyvą bendradarbiauti ir tai sudaro prielaidas užtikrinti vaiko teisę mokytis. Vis dėlto išryškėjo ir tėvų vengimas bendradarbiauti – tėvai nesidomi vaiko mokymusi, nesilanko tėvų susirinkimuose, iškilus mokymosi problemoms, nekomunikuoja su mokytojais ar net ignoruoja jų telefonų skambučius, neateina į sutartą pokalbį aptarti vaiko problemų, nebendradarbiauja pasitelkdami šiuolaikines komunikacines elektronines priemones dėl neraštingumo. Mokykla tik savo ištekliais ir pastangomis negali visapusiškai užtikrinti vaiko teisės į mokymąsi. Romų vaikų mokymasis mokyklai kelia daug iššūkių. Siekdami romų įtraukties, mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje, su klasės vadovais ir švietimo pagalbos specialistais. Kai mokykloms vidinių išteklių nepakanka kylančioms problemoms išspręsti, jos bendradarbiauja su VTA sistemos dalyviais ir vaikų dienos centrais.