Mokytojų viktimizacija ugdymo įstaigose: teisinės aplinkos analizė

Autoriai

  • Marina Gušauskienė
  • Valdonė Indrašienė
  • Romas Prakapas
  • Asta Railienė
  • Justinas Sadauskas

DOI:

https://doi.org/10.15823/p.2025.158.7

Reikšminiai žodžiai:

mokytojų viktimizacija, smurto prevencija, fizinis smurtas, psichologinis smurtas, patyčios, kibernetinis smurtas, ekonominis smurtas

Santrauka

Straipsnyje pateikiama mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigoje teisinės aplinkos analizė. Straipsnio tikslas – remiantis tarptautine praktika ir nacionaline doktrina įvertinti mokytojų apsaugos nuo smurto ugdymo įstaigoje teisines galimybes Lietuvoje. Keliami šie probleminiai klausimai: 1) kaip teisinis reguliavimas užtikrina mokytojų teisę ir jų teisėtus interesus į apsaugą nuo smurto, patiriamo darbe; 2) kaip nacionalinė teisinė doktrina garantuoja mokytojų, nukentėjusių nuo smurto ugdymo įstaigoje, teisę į kompleksinę specializuotą pagalbą. Taikytas kokybinės lyginamosios dokumentų analizės metodas. Nustatyta, kad Lietuvos teisinė bazė nepakankamai užtikrina mokytojų apsaugą nuo smurto. Nors Lietuvos teisės aktai reglamentuoja smurto prevenciją, jie labiau orientuoti į mokinių apsaugą, o mokytojų viktimizacija išlieka antrinis klausimas. Smurto prieš mokytojus sąvoka Lietuvos teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, stokojama psichologinio, ekonominio ir kibernetinio smurto aspektų. Smurto prieš mokytojus sąvoka turi būti apibrėžta ir detalizuota mokyklos lokaliuose teisės aktuose, su kuriais supažindinami ir tėvai. Nacionalinė teisinė doktrina nenumato aiškiai reglamentuoto mechanizmo, kuris garantuotų mokytojams, patyrusiems smurtą, privalomą specializuotą pagalbą. Pagalbos teikimas dažnai paliekamas individualiam mokytojo apsisprendimui, tačiau dėl patiriamo streso, baimės ar stigmatizacijos mokytojai gali vengti kreiptis į institucijas.

Atsisiuntimai

Išleista

2025-09-30

Numeris

Skyrius

Articles