Europos universitetų aljansų tvarumo konceptualizavimas:tarporganizacinių tinklų perspektyva
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2026.162.4Reikšminiai žodžiai:
Europos universitetų aljansai, tarporganizaciniai tinklai, tinklų valdymas, organizacinis tvarumas, institucinis įtvirtinimasSantrauka
Iš Europos universitetų aljansų (EUA) tikimasi ilgalaikio bendradarbiavimo ir pasibaigus
terminuotam projektiniam finansavimui, tačiau tokį tęstinumą palaikančios organizacinės
sąlygos vis dar nepakankamai konceptualizuotos. Straipsnio tikslas – paaiškinti, kokie su
tarporganizacinių tinklų veikimu susiję veiksniai formuoja EUA gebėjimą išlikti ir atsinaujinti
už atskiro finansavimo ciklo ribų. Konceptualiame tyrime integruojama tarporganizacinių
tinklų literatūra ir atrinkti Europos politikos bei institucijų dokumentai. Šaltiniai buvo lyginami
ir grupuojami pagal išteklių, valdymo, pasitikėjimo, galios, dalyvavimo, institucionalizavimo ir adaptacijos sąvokas. Sukurtame modelyje išskirti penki tarpusavyje susiję aljansų tvarumo
mechanizmai: išteklių tęstinumas ir abipusė vertė; institucinis įtvirtinimas ir atrankinis
formalizavimas; valdymo pajėgumas ir paskirstyta atskaitomybė; santykių pajėgumas,
apimantis pasitikėjimą, dalyvavimą ir galią; adaptyvus sprendimų priėmimas bei išorinis
įsitvirtinimas. Daroma išvada, kad finansavimas yra būtina, tačiau nepakankama tvarumo
sąlyga. Laikini ištekliai turi virsti universitetų instituciniais įsipareigojimais ir kasdienėmis
veiklos praktikomis, o formalios struktūros, pasitikėjimas, dalyvavimas ir lyderystė –
atsinaujinančiu gebėjimu veikti kartu. Modelis suteikia pagrindą analizuoti, kaip šių
mechanizmų dermė arba neatitiktis stiprina ar silpnina ilgalaikį EUA gyvybingumą.
Atsisiuntimai
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2026 Edita Lenkauskaite, Vilma Žydžiūnaitė

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.


