Tėvų įgalinimo dalyvauti ugdant savo vaiko kalbą prielaidos
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2026.162.3Reikšminiai žodžiai:
tėvų įgalinimas, kalbos sunkumai, įsitraukimas į ugdymo veiklą, saviveiksmingumas, bendradarbiavimasSantrauka
Straipsnyje analizuojamos tėvų, auginančių kalbos sunkumų turinčius vaikus, įgalinimo
prielaidos. Remiantis Zimmermano įgalinimo bei Deci ir Ryan apsisprendimo teorijomis,
atliktas kiekybinis tyrimas atskleidė, kad bendradarbiavimas su logopedu yra stipriausias
tėvų sąmoningo sprendimų priėmimo prediktorius. Taip paneigiama „priklausomybės nuo
eksperto“ rizika ir įrodoma, kad profesionalo parama veikia kaip „metodiniai pastoliai“, būtini
tėvų autonomijai atsirasti.
Rezultatai atskleidžia tris tėvų įsitraukimo į vaiko kalbos ugdymą komponentus, ir penkis
įgalinimo veiksnius, kurie prognozuoja kryptingą tėvų dalyvavimą ugdant savo vaikų kalbą.
Įsitraukimo komponento Prasmingumo, pagrįsto veiklos rezultatais pajauta, atsiradimą
ir veiksmingumą prognozuoja du įgalinimo veiksniai: su vaiko kalbos ir komunikacijos
ugdymu susijęs saviveiksmingumas ir sėkmę lemianti sistemingo darbo elgsena. Komponentas
Kompetencijos pajauta ir pasitikėjimas savimi sąlygojamas ir prognozuojamas įgalinimo
veiksnio – sąmoningas priemonės naudojimas. Sąmoningą sprendimo priėmimo gavus
paskatinimą komponentą prognozuoja kompetenciją didinantis tėvų bendradarbiavimas su
logopedu, kritinis sąmoningumas, remiantis patrauklumo vaikui kriterijais, ir sąmoningo
priemonės naudojimo įgalinimo veiksniai.
Daroma išvada, kad į įgalinimą orientuota praktika transformuoja tėvų vaidmenį iš pasyvių
stebėtojų į konstruktyvius veikėjus, gebančius savarankiškai priimti ugdymo sprendimus ir
prisiimti asmeninę atsakomybę.
Atsisiuntimai
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2026 Ieva Grigiene, Alvyra Galkienė

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.


