Universiteto studentų autonomijos, akademinio atsparumo ir elgesio sąsajų testavimas: struktūrinių lygčių modeliavimo metodas

Santrauka

Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti besimokančiojo autonomijos (angl. LA), akademinio atsparumo (angl. AR) ir aukštųjų mokyklų studentų elgesio (angl. BE) ryšį. Konkrečiai buvo nagrinėjama, kokią įtaką studentų elgesiui turi mokymosi savarankiškumas (angl. IL) ir mokymosi įpročiai (angl. SH), kaip besimokančiojo autonomijos sudedamosios dalys, kartu su apsisprendimu (angl. SD) ir gebėjimu prisitaikyti (angl. AD), kaip akademinio atsparumo aspektais. Šiame tyrime taip pat buvo nagrinėjamas tarpinis besimokančiojo autonomijos ir aukštųjų mokyklų elgesio sąsajos akademinio atsparumo vaidmuo. Naudojant internetinį klausimyną, duomenys surinkti iš įvairių Vietnamo universitetų. Tyrime dalyvavo 549 studentai. Remiantis koreliaciniu modeliu, surinktiems duomenims analizuoti taikytas struktūrinių lygčių modeliavimo metodas. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokymosi savarankiškumas ir apsisprendimas turėjo reikšmingą poveikį aukštųjų mokyklų studentų elgesiui, o mokymosi įpročiai ir gebėjimas prisitaikyti neturėjo reikšmingo poveikio. Be to, mokymosi savarankiškumas buvo teigiamai susijęs ir su apsisprendimu, ir su gebėjimu prisitaikyti. Nors mokymosi įpročiai buvo susiję su apsisprendimu, vis dėlto apsisprendimas neturėjo reikšmingo ryšio su gebėjimu prisitaikyti. Be to, koreliacinių ryšių analizė atskleidė, kad akademinis atsparumas iš dalies veikia mokymosi savarankiškumą ir studentų elgesio tarpusavio ryšį. Vis dėlto akademinis atsparumas nepadėjo nustatyti mokymosi įpročių ir studentų elgesio ryšio.