Patyrusių ekspertų ir pradedančių mokytojų klasės valdymotechnikos: mokyklos, taikančios pozityviąją discipliną, atvejis

Autoriai

  • Agnė Brandišauskienė Vytauto Didžiojo universitetas image/svg+xml
  • Mahammad Michael Hasanov

DOI:

https://doi.org/10.15823/p.2026.162.5

Reikšminiai žodžiai:

pradedantis mokytojas, mokytojas ekspertas, klasės valdymas, technikos, pozityvioji disciplina

Santrauka

Straipsnyje siekiama aiškintis, kokias klasės valdymo technikas naudoja pradedantys ir
patyrę mokytojai. Tyrimas atliktas mokykloje, kurioje mokytojai, spręsdami mokinių drausmės
problemas, vadovaujamasi pozityviosios disciplinos nuostatomis. Taikant struktūruotą
stebėjimą, buvo fiksuotas mokinių netinkamas elgesys ir mokytojų klasės valdymo technikos
20-yje įvairių dalykų pamokose V–VIII klasėse. Atlikta surinktų stebėjimo duomenų tematinė
analizė.
Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad mokykloje, įgyvendinančioje pozityviąją discipliną,
mokytojai klasėse naudoja logines pasekmes, taisykles ir ribas, suteikia paramą, skatina
savirefleksiją. Palyginus pradedančiųjų ir patyrusių mokytojų naudojamas technikas nustatyta,
kad reikšmingo skirtumo tarp jų nėra, t. y. abi mokytojų grupės naudoja metodus, susijusius
su mokinių pagrindinių poreikių supratimu ir reagavimu į juos.
Atliktas tyrimas pateikia vertingų praktinių įžvalgų. Kaip pažymi tyrėjai (Wolff ir kt., 2021), didesnis mokytojų dėmesys bendriems ekspertų ir pradedančiųjų elgesio modeliams,
kaip jie suvokia ir interpretuoja klasės įvykius, gali prisidėti prie jų pačių patirties supratimo
ir asmeninės profesinės refleksijos. Todėl mokyklos, kurioje taikoma pozityvioji disciplina,
pavyzdys suteikia pagrindą kitų mokytojų savirefleksijai, kokios klasės valdymo technikos gali
būti naudojamos sprendžiant mokinių nedrausmingo elgesio iššūkius pamokose.

Atsisiuntimai

Publikuota

2026-11-12

Numeris

Skyrius

Articles