Lietuvos karo akademijos kariūnų savireguliacija fiziniorengimosi procese
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2026.162.9Reikšminiai žodžiai:
savireguliacinis mokymasis, psichologiniai procesai, fizinis ugdymas, profesinis rengimas, fizinis parengtumas, studentaiSantrauka
Karinės studijos turėtų padėti studentams išsiugdyti išskirtinius fizinius ir psichologinius
būsimų karininkų gebėjimus, kad būtų pasirengę veikti, vadovauti bei priimti sprendimus
iššūkių reikalaujančiose situacijose ir aplinkoje. Savireguliacinis mokymasis sudaro sąlygas
sąmoningiau mokytis bei siekti geresnių rezultatų profesinėje veikloje. Tyrimu buvo siekiama
atskleisti kariūnų savireguliaciją fizinio rengimo(si) procese, išryškinant skirtumus lyties,
studijų kurso ir fizinio parengtumo aspektu. Tyrimo imtį sudarė 134 Lietuvos karo akademijos
pirmo ir antro kursų kariūnai. Studentų savireguliacijai fizinio ugdymo(si) procese tirti
taikytas Savireguliacinio mokymosi sporto praktikoje (angl. SRSP) klausimynas. Kariūnai į
pakankamo ir nepakankamo fizinio parengtumo grupes buvo suskirstyti remiantis karinio
fizinio parengtumo testavimo, vykdyto pagal Lietuvos karo akademijos tvarkas, protokolų
rezultatais. Tyrimas parodė, kad kariūnų vyrų ir moterų savireguliacija fizinio rengimosi
procese reikšmingai nesiskyrė. Nustatyta, kad antro kurso studentų planavimo savireguliacijos
rodikliai yra aukštesni negu pirmo kurso studentų (t(132) = 1,99, p = .049, d = .38), o geresnio
fizinio parengtumo kariūnai pasižymi aukštesniais savireguliacijos saviveiksmingumo
sprendžiant iššūkius rodikliais (t(129) = 2,96, p = .004, d = .51). Šio tyrimo rezultatai gali padėti
geriau suprasti, kaip studijų procese stiprinti kariūnų savireguliaciją, padėti jiems veiksmingiau
rengtis fiziškai ir geriau išnaudoti savo potencialą profesinėje veikloje.
Atsisiuntimai
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2026 Miglė Taraškevičienė, Sniegina Potieliūnienė

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.


