Egzilinės sąmonės formos XX a. 6–7 dešimtmečių Czesławo Miłoszo ir Vytauto Kavolio eseistikoje

Autoriai

DOI:

https://doi.org/10.7220/2351-6561.40.10

Pagrindiniai žodžiai:

egzilinė sąmonė, vidinis emigrantas, egzilis, nužemintųjų generacija, subjektyvioji egzilinė sąmonė, objektyvioji egzilinė sąmonė

Santrauka

Straipsnio tikslas – aprašyti galimas egzilinės sąmonės formas remiantis dviejų skirtingų, tačiau savo egziline patirtimi panašių intelektualų XX a. 6–7 dešimtmečiuose paskelbtais tekstais – Czesławo Miłoszo esė „Pavergtas protas“ (1953) ir Vytauto Kavolio esė „Nužemintųjų generacija: egzilio pasaulėjautos eskizai“ (1968). Straipsnyje plėtojamos kelios, pirmiausia egzilio tyrėjams svarbios idėjos: esama bent dviejų skirtingų – straipsnyje įvardijamų kaip „subjektyvioji“ ir „objektyvioji“– egzilinės sąmonės formų; netgi priverstinai pasitraukęs žmogus, todėl prima facie laikytinas egzilu, nebūtinai turi egzilinę sąmonę; egzilinę sąmonę žmogus gali susiformuoti likdamas gyventi jį pasitraukti skatinančiomis sąlygomis, tačiau aktyviomis sąmonės pastangomis joms priešindamasis.

Atsisiuntimai

Išleista

2026-04-30