Transnacionalus veikimas ir dvigubo svetimumo patirtis šiuolaikinių lietuvių rašytojų diskurse

Santrauka

Straipsnyje analizuojama po 2000-ųjų metų svetur kuriančių (ar kūrusių) šiuolaikinių lietuvių rašytojų (Akvilinos Cicėnaitės, Dalios Staponkutės, Vaivos Rykštaitės, Jolitos Herlyn ir kitų) proza bei viešasis diskursas. Remiantis transnacionalizmo teorine prieiga ir kosmopolitizmo su šaknimis koncepcija, darbe probleminama prielaida apie sklandų mobilumą ir išryškinama transnacionalaus veikimo keliama vidinė įtampa, kybojimas tarpinėje erdvėje. Taip pat aptariamas dvigubo svetimumo fenomenas, kai transmigrantas nesijaučia savas nei kilmės, nei priimančiojoje šalyje. Egzistencinis neapibrėžtumas tiesiogiai veikia ir kūrinių formą – diktuoja fragmentišką, trūkinėjančio naratyvo struktūrą. Galiausiai straipsnyje išskiriamos trys kosmopolitizmo su šaknimis trajektorijos (J. Herlyn, D. Staponkutės ir V. Rykštaitės atvejai), atskleidžiančios, kad etninė kilmė transnacionalaus veikimo sąlygomis gali tapti pagrindu, įgalinančiu kūrybinę veiklą svetur.