Rūpestis dėl lietuvių išeivijos kultūrinio gyvenimo padėties: 1958 m. Nuosmukio manifestas
DOI:
https://doi.org/10.7220/2351-6561.41.3Reikšminiai žodžiai:
lietuvių diaspora, JAV, kultūra, nuosmukis, manifestas, spauda, diskusijaSantrauka
Straipsnyje analizuojamas XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje daug diskusijų išeivijoje sukėlęs viešas kolektyvinis pasisakymas, išeivijos visuomenei geriau žinomas Nuosmukio manifesto arba Šešiasdešimties manifesto pavadinimu. 1958 m. atvirą laišką „Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui“ pasirašė 60 įvairių pažiūrų, skirtingų kartų, įvairių sričių (meno, literatūros, mokslo ir kitų) atstovų. Žymūs išeivijos kūrėjai, menininkai, kultūrininkai pasisakė prieš diletantizmo įsigalėjimą kultūroje, išeivijos spaudos nuosmukį ir abejingumą kultūriniam gyvenimui, kultūros vertybių supainiojimą, profesionalios analitinės kritikos sunykimą, toleranciją nekūrybiškumui ir neprofesionalumui. Šis Nuosmukio manifestas palietė opią išeivijos kultūrinio gyvenimo žaizdą ir sukėlė audringą visuomenės reakciją, kurios atgarsiai nerimo net ir prabėgus keliems dešimtmečiams.
Atsisiuntimai
Išleista
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2026 Daiva Dapkutė

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo–analogiško platinimo 4.0 viešąja licencija.





