Judith Butler pažeidžiamumo samprata kaip akstinas permąstyti žmogišką subjektą

Santrauka

Straipsnyje, remiantis feministine modernaus subjekto kritika, kvestionuojama autonomiško subjekto samprata ir plėtojama Judith Butler siūloma alternatyva – pažeidžiamumu grįstas subjekto modelis. Teigiama, kad Butler koncepcija remiasi reliacine proceso ontologija, kuri atskleidžiama pasitelkiant Gilbert’o Simondono individuacijos teoriją: subjektas čia suprantamas kaip nuolatinis santykių tapsmas sudėtingame ryšių tinkle, vadinamame terpe (pranc. milieu). Šiame kontekste pažeidžiamumas išryškėja ne kaip individuali savybė ar subjektyvi būsena, o kaip struktūriškai nulemta būklė, kylanti iš pamatinio individų susietumo ir neišvengiamos jų priklausomybės nuo terpės, kuri juos konstituoja (steigia) ir palaiko. Butler subjekto pažeidžiamumo samprata analizuojama per du matmenis – kūniškąjį ir lingvistinį – kurie išryškina subjekto atvertį kitiems ir priklausymą nuo materialių struktūrų bei socialinių normų. Straipsnyje parodoma, kad pažeidžiamumas yra ambivalentiška sąryšingumo būklė, kuri tiek įgalina gyvų individų egzistavimą, tiek iškelia jų savinepakankamumą ir trapumą.