Dvi antžmogio sampratos interpretacijos Friedricho Nietzsche’ės filosofijoje

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojamas antžmogio (vok. Übermensch) sąvokos prieštaringumas Nietzsche’ės filosofijoje, išskiriant dvi pagrindines jos interpretacijas: vieną, kurioje antžmogis suprantamas kaip nuo žmogaus atsiskyręs idealas, ir kitą, kurioje jis pristatomas kaip aukštesniojo tipo žmogus. Straipsnio tikslas yra ne pateikti išsamią šios sąvokos analizę, bet parodyti jos santykį su žmogaus samprata vėlyvojoje Nietzsche’ės filosofijoje. Straipsnyje teigiu, kad nors Nietzsche’ė knygoje „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ antžmogio figūrai suteikia centrinę vietą, atmesdamas žmogaus filosofinę kategoriją, vėlesniuose tekstuose jis akcentuoja antžmogį kaip žmogaus tipą, išliekantį žmogiškumo rėmuose. Prieštaringas antžmogio sampratas straipsnyje pristatau kaip dvi skirtingas strategijas: antžmogis kaip idealas pasitelkiamas kritikuoti krikščioniškus idealus ir jo formuojamą žmogaus tipą, o aukštesniojo žmogaus tipo koncepcija – kaip praktinės žmogaus ugdymo vizijos modelis.