Social Education / Socialinis ugdymas

Mišrusis mokymasis inovatyviame ugdyme, gerinant medijų raštingumą

2024-01-29T13:56:49+02:00

Šis trumpas konceptualus indėlis pagrįstas sistemine literatūros apžvalga. Straipsnyje aptariami iššūkiai ir galimybės, egzistuojančios šioje sparčiai kintančioje mokymosi aplinkoje. Apžvalga yra teorinė ir teminė. Kadangi ateities scenarijai yra sudėtingi ir daugialypiai, jie reikalauja kritinio mąstymo ir apie iššūkius, ir apie galimybes. Jie turi pasekmių ir aplinkai, ekonomikai ir visuomenei, taip pat asmenims ir planetai. Šiame straipsnyje aptariama švietimo ateitis ir nauja socialinė švietimo sutartis bei keli ateities scenarijai. Pirmiausia aptariami pasauliniai iššūkiai ir darbotvarkė iki 2030 m., o po to – nauja švietimo socialinė sutartis, kurioje numatomi įvairūs scenarijai ir nauja ekosistema. Šiam tyrimui skirtose pasaulinėse ataskaitose matyti požiūrių pasikeitimas, iš kurių matomiausi ir svarbiausi yra susiję ne tik su žmonėmis, žiniomis, besimokančiaisiais ir piliečiais, bet ir su sveikata, vaizdingumu, humanizmu, gerove, rūpestingumu ir socialinėmis-etinėmis vertybėmis. Straipsnyje pabrėžiamas poreikis mokytis siekiant socialinių ir ekonominių pokyčių ir naujų švietimo modelių, skirtų įvairovei, teisingumui ir įtraukčiai, ir pabrėžiama, kad svarbus yra individo balsas. Būdami informuoti ir įsitraukę, galime užtikrinti, kad mūsų švietimo sistemos ir žiniasklaidos praktika būtų tinkamai parengtos, kad atitiktų besimokančiųjų ir visuomenės poreikius. Kiekvienu atveju pokyčius skatina žmonės ir dėl žmonių.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų organizacinės kultūros nuoseklumo charakteristikos raiška

2024-01-29T14:05:03+02:00

Organizacinės kultūros nuoseklumo bruožas atskleidžia, ar vieningai ir harmoningai organizacijoje veikia vyraujančių vertybių, susitarimų, koordinavimo ir integracijos sistema, ar sukuria organizacijoje vidinį balansą ir vientisumą tarp ugdymo įstaigos procesų. Straipsnio tikslas – atskleisti esamos Lietuvos organizacinės kultūros nuoseklumo rodiklių raišką Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir pateikti rekomendacijas nuoseklumui kurti ar vystyti. Tyrimo metodika – Denison Organizational Culture Survey (DOCS). Rezultatas gali turėti didelę taikomąją vertę vadovams ir būti naudingas tiek peržiūrint ugdymo įstaigos nuoseklumo dedamąsias, tiek ugdymo įstaigos procesus, susitarimus ir vertybių atitikimą.

Socialinis-ekologinis modelis: įkvepiančios kaimo bendruomenės prototipas

2024-01-29T14:27:43+02:00

Socialinių ir ekologinių veiksnių dinamika turi įtakos problemų sprendimui, tačiau socialinių procesų sprendimai nebandomi spręsti pasitelkiant aplinkos ir socialinius aspektus. Šiame straipsnyje siūlome keturiais socialinio ir ekologinio modelio komponentais pagrįstą konceptualią sistemą, skirtą socialinių grupių pasitikėjimui kurti ir bendradarbiavimui bei socialinei partnerystei plėtoti. Analizuojame NEET kaimo jaunimo statistiką Europoje kaip vieną svarbiausių socialinių grupių, reprezentuojančią pagrindines tendencijas. Per COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje šie jaunuoliai tapo dar labiau pažeidžiami, patiria socialinę atskirtį ir psichikos sveikatos problemų. Darbe siekiama išanalizuoti socialinio-ekologinio modelio kūrimą kaimo vietovėse, įtraukiant ir motyvuojant NEET jaunimą. Taikoma sėkmės ir įgalinimo metodų statistinė analizė ir atvejų analizė. Daugiausia dėmesio skiriama vertybių internalizavimą skatinantiems sprendimams, transformuojantiems ugdymo prioritetus universalių prototipų paieškai. Pastebime, kad NVO vadovai vis lanksčiau integruoja inovatyvius, transformuojančius ugdymo metodus mokyklose ir kitose socialinėse bei ugdymo įstaigose ir kartu su NEET jaunimu kuria socialinį-ekologinį modelį. Todėl siekiame išgryninti ir pagrįsti transformuojamojo ugdymo kompetencijas, kurios galėtų padėti mokytojų rengėjams ir kvalifikacijos kėlimo paslaugų teikėjams peržiūrėti ir papildyti esamą praktiką, remiantis socialinio-ekologinio modelio kūrimu. Analizuojamos trys tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildančios kompetencijų grupės, susijusios su socialiniu-ekologiniu bendruomenės modeliu, kurios jau buvo pristatytos tarptautinėse studijose ir konferencijose: (1) transformacinis ugdymas, (2) socialinis-emocinis, (3) pilietinis ugdymas, (4) verslumo kompetencijos sąsajos su veiklos tikslais ir darni plėtra.

Trylika technologijų, kurios pakeitė švietimą

2024-01-29T14:48:04+02:00

Media literacy in the Baltics: workshops and trainings

2024-01-29T14:52:08+02:00

Žiniasklaidos ugdymo plėtra kaip būtina kovos su netikromis naujienomis sąlyga ir demokratinės visuomenės formavimosi pagrindas

2024-01-29T14:37:34+02:00

Šiame straipsnyje analizuojama netikrų naujienų plitimo problema ir būtinybė gerinti gyventojų žiniasklaidos raštingumą. Nagrinėjamos įvairios strategijos, tokios kaip: žiniasklaidos raštingumo didinimas, faktų tikrinimo metodų tobulinimas ir socialinės žiniasklaidos platformų atsakomybė už jų vaidmenį skleidžiant netikras naujienas. Parodytas Amerikos ir Europos universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų, siūlančių žiniasklaidos švietimo programas savo šalių piliečiams, vaidmuo. Pabrėžiama kovos su netikromis naujienomis svarba visose Europos šalyse. Svarstomi šios problemos sprendimo būdai Ukrainoje karo veiksmų laikotarpiu. Siūlomos rekomendacijos tolesniam šios problemos tyrimui ir gyventojų medijų raštingumo didinimui.

Pirmieji karo Ukrainoje metai – ukrainiečių pabėgėlių vaikų ugdymo modelių Europoje apžvalga

2024-01-29T14:43:33+02:00

Straipsnyje apžvelgiama ukrainiečių pabėgėlių vaikų, pasitraukusių iš šalies po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos karinės agresijos Ukrainoje, ugdymo praktika Europoje, pasitelkus anksčiau taikytus migrantų ugdymo ir integravimo į nacionalines švietimo sistemas modelius, papildant juos derinio su Ukrainos bendrosiomis ugdymo programomis strategija. Pristatoma ukrainiečių vaikų ugdymui pasitelktų Ukrainos pedagogų įtraukimo į priėmusių šalių švietimo sistemą situacija, ilgalaikio jų įdarbinimo perspektyvos. Aptariami skirtingų ugdymo modelių iššūkiai ir didelis ukrainiečių pabėgėlių vaikų mokyklų nelankymas priėmusiose šalyse.