History / Istorija

Knyga apie Lietuvos miestų ir miestelių atkūrimą po Pirmojo pasaulinio karo

Mindaugas Balkus — Kt, 23 spal. 2025 00:00:00 +0300

Polish-Lithuanian Unions at the Turn of the 15th and 16th Centuries

Lidia Korczak — Kt, 23 spal. 2025 00:00:00 +0300

Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios klebono Kazimiero Žodkevičiaus testamentas

Regina Jakubėnas, Vaida Kamuntavičienė — Kt, 23 spal. 2025 00:00:00 +0300

1699 m. birželio 22 d. Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Kazimieras Žodkevičius sudarė testamentą. Šio darbo tikslas – publikuoti šio testamento, leidžiančio geriau pažinti kunigo asmenybę ir nuveiktus darbus, originalą lenkų kalba. Istoriografijoje K. Žodkevičius žinomas kaip naujos Šv. Kryžiaus bažnyčios statytojas. Iš testamento šis kunigas atsiskleidžia kaip darbštus klebono ūkio tvarkytojas, rūpestingas ganytojas, puoselėjantis pamaldumą Kristaus Kančiai, įvedantis nuolatinį Kursto giedojimą, numatantis galimybę įsteigti Kaune davatkyną netekėjusioms moterims gyventi ir kt.

Agafijos-Končakos vaidmuo Tverės ir Maskvos konflikte 1317–1318 metais

Marcin Grala — Kt, 23 spal. 2025 00:00:00 +0300

XIV a. pradžioje – totorių dominavimo Šiaurės rytų Rusioje laikotarpiu – šiame regione susikūrė du konkuruojantys politiniai centrai: Maskva ir Tverė. Šių kunigaikštysčių kovų metu į Tverės nelaisvę pateko Maskvos kunigaikščio Jurijaus Danilovičiaus žmona ir Aukso ordos chano Uzbeko sesuo Agafija. Jos patekimas į nelaisvę ir greita mirtis neaiškiomis aplinkybėmis turėjo didelės reikšmės tolesniam Maskvos ir Tverės valdovų konfliktui. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip Agafijos mirtis buvo instrumentalizuota, siekiant norimų politinių tikslų bet kokia kaina.

Nežinomas 1756 m. Lietuvos dominikonų provincijos vienuolynų vizitacijos dokumento antraštinis lapas

Anna Sylwia Czyż — Kt, 23 spal. 2025 00:00:00 +0300

Straipsnio tikslas – pristatyti ir išanalizuoti nežinomą 1756 m. Lietuvos Šv. Angelo Sargo dominikonų provincijos vienuolynų vizitacijos antraštinį lapą. Tai prie prioro Reginaldo Lenartovičiaus laikais parengto vizitacijos dokumento pridėtas piešinys, kuris saugomas Romoje esančiame Dominikonų ordino archyve („Archivum Generale Ordinis Praedicatorum“). Antraštinis lapas Lietuvos dominikonų istorijai svarbus dėl jame pavaizduotų svarbiausių jų bažnyčių ir vienuolynų vaizdų. Dėl neišlikusių šaltinių ir sugriautų vienuolynų pastatų jis tampa pirminiu šaltiniu. Antraštinio lapo piešinys analizuojamas istoriniame kontekste per įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių ordinų grafinių darbų prizmę. Taikomas ir ikonografinis-lyginamasis metodas.

Testamentinės dovanos lotynų ir graikų apeigų vienuolynams pietinėje Ašmenos pavieto dalyje 1649–1719 metais

Wioletta Zielecka-Mikołajczyk — Kt, 23 spal. 2025 00:00:00 +0300

Straipsnyje pristatoma graikų ir lotynų apeigų krikščionių testamentinių dovanų vienuolynams, 1649–1719 m. darytų Ašmenos pavieto, esančio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus vaivadijoje, teritorijoje, problematika. Ašmenos paviete daugiausia gyveno smulkieji bajorai, kurie savo palikimą skirdavo ne tik savo tikėjimo, bet ir kitų apeigų vienuolynams. Testamentų įrašai rodo, kurie vienuolynai buvo svarbiausi pavieto religiniai centrai, kuriuose testatoriai norėjo įsiamžinti.

Lietuvos dominikonų provincija ir Rusijos imperijos religijos politika XIX amžiuje

Marek Miławicki — Kt, 23 spal. 2025 00:00:00 +0300

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Rusijos imperijos valdžioje buvusių Lietuvos dominikonų provincijos vienuolynų ir vienuolių padėtį. Iš esmės siekiama atskleisti visiško dominikonų gyvenimo Rusijos imperijoje sunaikinimo aplinkybes. Viena vertus, tai buvo valstybės pareigūnų kerštas už vienuolių dalyvavimą nacionaliniuose judėjimuose, besipriešinusiuose okupacinei valdžiai, kita vertus, planinis katalikų religinės veiklos carinėje Rusijoje likvidavimas. Straipsnyje parodoma, kaip buvo visiškai sunaikinta didelė ir labai aktyvi dominikonų provincija: nuo 1832 m. pradėta uždarinėti jų vienuolynus, įvestas draudimas priimti kandidatus į ordiną, carinė valdžia taikė represijas ir prieš pavienius vienuolius, ypač tuos, kurie buvo kaip nors susiję su 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimais. Jie buvo ištremti į Sibirą arba priversti palikti šalį, o du vienuoliai netgi nužudyti. Lietuvos dominikonų provincijos pavyzdys rodo, kokia buvo carinės Rusijos politika Katalikų Bažnyčios atžvilgiu.