Politikų įtaka kuriant Lietuvos visuomeninio transliuotojo modelį

Žygintas Pečiulis

Santrauka


Lietuvos audiovizualinio transliavimo istorija prasideda XX amžiuje ir skirstytina į keturis etapus: Nepriklausomos Lietuvos radijas (1926–1940), sovietinės Lietuvos radijas ir televizija (1940–1988), Atgimimo laikotarpio (1988–1990) ir atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos (nuo 1990 m.) radijas ir televizija. Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos radijas ir televizija (LRT) buvo reorganizuota, ne kartą keisti jos veiklą reglamentuojantys įstatymai. Perėjimas iš valstybinio totalitarinio į Vakarų demokratijoms būdingą visuomeninio transliuotojo modelį buvo sudėtingas. Siekį tapti nepriklausomai nuo politinės valdžios lydėjo mėginimai daryti įtaką keičiant aukščiausios valdymo institucijos visuomeninės tarybos sudarymo tvarką, įgaliojimus, finansavimo

modelius. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti, kaip per atkurtosios Nepriklausomybės dešimtmečius kito Lietuvos įstatymų leidėjų požiūris į visuomeninį transliuotoją.


Pagrindiniai žodžiai


visuomeninis transliuotojas, Lietuvos radijas ir televizija, valdymas, finansavimas, Seimas, įstatymai

Visas tekstas:

PDF


DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2424-3663.2015.3.4

ISSN 2029-9923 (Spausdintas)

ISSN 2424-3663 (Internetinis)