Švelnumas. Antropologinės moteriškumo perspektyvos metmenys

Santrauka

Šis straipsnis yra parašytas iš filosofinės antropologijos perspektyvos. Jame švelnumas apibūdinamas kaip savitas moteriškumo bruožas ir ypatingas tiesos perteikimo būdas. Hermeneutiškai skaitant Pradžios knygos pasakojimą apie pasaulio sukūrimą ir Platono Puotą atskleidžiama, kad pirminės vyro ir moters vienybės vaizdinys giliai įsišaknijęs žmogaus prigimtyje. Skaitant Jono Pauliaus II apaštališkąjį laišką Mulieris dignitatem moteriškasis švelnumas parodomas kaip dieviškoji dovana. Straipsnyje nagrinėjama, kaip dėl švelnumo stokos seksualiniai santykiai netenka sakralumo ir įsigali susvetimėjimas. Remiantis
prancūzų filosofo P. Ricoeuro mintimi, teigiama, kad, sugrąžinus seksualumui šventą jėgą, jį persmelkia abipusiškas dovanojimasis, todėl į save nukreipta erotika perkeičiama Meilės slėpinio švelnumo ir šventumo.