SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science

Lytinio švietimo nuostatų Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje vertinimas: visuomenės pozicija

Živilė Advilonienė — An, 25 birž. 2024 00:00:00 +0300

Straipsnyje analizuojamas visuomenės požiūris į lytiškumo ugdymo turinį Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje. Remiantis skirtingų lytiškumo ugdymo paradigmų (rizikos vengimu grindžiamo pilnutinio, arba integralaus, lytiškumo ugdymo ir rizikos pasekmių kontrole grįsto dalinio, arba dezintegruoto, lytiškumo ugdymo) apžvalga gvildenamas klausimas, kokį nepilnamečių lytiškumo ugdymo modelį palaiko visuomenė. Straipsnyje pristatomi 2023 m. „Vilmorus“ atlikto reprezentatyvaus (N-1001) Lietuvos gyventojų tyrimo metu gauti duomenys apie visuomenės požiūrį į keturis aspektus, susijusius su Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje pristatomo lytiškumo ugdymo turiniu Tai – tėvų teisė savo vaikams parinkti šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį; nepilnamečių ugdymas atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui ir sieti juos su meile, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu; pritarimas ar nepritarimas tam, kad būtų ugdoma nepilnamečių nuostata apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams; pritarimas ar nepritarimas mokinių supažindinimui su kontracepcija nuo 7 klasės. 2023 m. tyrimo duomenys lyginami su panašaus 2018 m. (N-1000) tyrimo, kuriuo siekta analizuoti visuomenės požiūrio kaitą, rezultatais. Abiejų tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai remia rizikos vengimu grindžiamą pilnutinį (integralų) lytiškumo ugdymą ir nepritaria unifikuotai rizikos pasekmių kontrole grįstai dalinio (dezintegruoto) lytiškumo ugdymo koncepcijai, įtvirtintai Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje.

Asmenybės ugdymo horizontai pagal arkivyskupą Mečislovą Reinį: ugdytinio ir ugdytojo sąveika

Nerijus Pipiras — An, 25 birž. 2024 00:00:00 +0300

Pirmojoje straipsnio dalyje pristatomos arkivyskupo Mečislovo Reinio pedagoginės nuostatos, padėjusios pagrindą arkivyskupo puoselėtai būtinybei pereiti nuo tradicinės link laisvosios ugdymo paradigmos. Antrojoje straipsnio dalyje aptariamos M. Reinio straipsnių, publikuotų leidinyje „Lietuvos mokykla“ pagrindinės mintys. Straipsnyje aptariamos arkivyskupo Mečislovo Reinio pedagoginės idėjos, pristatomas jo siūlomas švietimo ir ugdymo problemų sprendimo kelias, išryškinamas arkivyskupo minčių švietimo ir ugdymo klausimais aktualumas. Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio straipsnis „Nauju keliu“, publikuotas 1925 metais leidinyje „Lietuvos mokykla“. Tai programinis straipsnis, apibendrinantis ne viename arkivyskupo Mečislovo Reinio straipsnyje gvildentas švietimo ir ugdymo idėjas ir nurodantis etapus, reikalingus perėjimui nuo tradicinės iki laisvosios ugdymo paradigmos. Straipsnyje „Nauju keliu“ trumpai ir koncentruotai, akcentuojant ugdytinio ir ugdytojo sąveiką, pateikiama arkivyskupo M. Reinio pedagoginių idėjų visuma. Vėlesniuose straipsniuose M. Reinys grįžta prie čia trumpai pristatytų temų, jas išplėsdamas, išgvildendamas, moksliškai pagrįsdamas.

„Dievo metai, metai žmogaus“: naratyvinė autoironiško Pr 20, 1–18 memorandumo analizė

Algirdas Akelaitis — An, 25 birž. 2024 00:00:00 +0300

Pradžios knygoje vadinamieji „žmonos-sesers“ epizodai pasikartoja tris kartus (Pr 12, 10–20; 20, 1–18 ir 26, 6–11). Nors esminiai siužeto motyvai visuose trijuose epizoduose kartojasi, jų kontekstai bei pasakotojo pasitelktos naratyvinės technikos kiekvienu atveju skiriasi. Šiame straipsnyje, naudojant naratyvinės kritikos įrankius, analizuojamas antrasis „žmonos-sesers“ epizodas (Pr 20, 1–18).

Trukmės ir laiko charakteristikų analizė šiame pasakojime atskleidžia strateginę analeptinių elementų svarbą (pvz., v.4.6.18). Tai išprovokuoja pradinio skaitymo metu skaitytojo suformuotų hipotetinių veikėjų charakteristikų peržiūrą. Nuoseklios chronologinės įvykių sekos atkūrimas, atitaisant analepsių sukurtas įvykių eilės deformacijas, leidžia įžvelgti pagalbinę siužeto liniją.

Pakartotinis veikėjų charakteristikų įvertinimas atskleidžia ironijos, kuri šiame pasakojime pasitelkiama kaip pasakojimo ir teologijos įrankis, svarbą. Perikopėje galima įžvelgti ir destruktyvios, ir konstruktyvios ironijos gijų.

Kunigo Juozo Konstantino Matulaičio savilaidinė veikla: leidinių chronologija ir tematikos

Kęstutis Žemaitis, Viktor Bilotas — An, 25 birž. 2024 00:00:00 +0300

Lietuvos okupacijos metais religinė literatūra tapo sunkiai prieinama, ypač po to, kai sovietinė armiją kraštą okupavo antrą kartą –1944 metų rudenį. Galima teigti, kad viso sovietmečio metu buvo juntamas tokios literatūros trūkumas. Šiomis aplinkybėmis atsirado vadinamoji savilaida. Vienas iš nelegaliai leidusiųjų knygas buvo kunigas Juozas Konstantinas Matulaitis. Sovietų okupacijos metais šis kunigas išvertė ir perrašęs rašomąja mašinėle išplatino keletą šimtų skirtingų knygų.

Pogrindžio metu verstos knygos mašinraščių pavidalu atsidūrė skirtingose bibliotekose ir archyvuose: Šunskų parapijos klebonijoje, kurioje J. K. Matulaitis ilgai gyveno ir darbavosi, didelė dalis – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centre, nemažai leidinių saugomos privačiose bibliotekose.

Minėtoji Katalikų Bažnyčios istorijos centro kolekcija tapo šio tyrimo objektu. Panaudojus analitinį-aprašomąjį ir klasifikacijos metodus buvo nustatyta, kad J. K. Matulaitis vertė knygas visose savo tarnystės vietose, ypač intensyviai – Liudvinave ir Šunskuose. Jo leistos knygos-mašinraščiai dažniausiai būdavo katechetinio, pastoracinio pobūdžio, iš praktinės teologijos srities, t. y. pamokslai. Kitas J. K. Matulaičio prioritetas buvo dvasinė literatūra: mąstymai, pamokymai, šventųjų gyvenimai.