Pedagogika

Bendrieji reikalavimai publikacijoms

Vaida Jurgilė — 2025-12-20

Redakcinė kolegija ir turinys

Vaida Jurgilė — 2025-12-20

Sąmoninga mokytojų veikmė: fenomenologinis rašybos mokymo taikant IKT tyrimas (Indonezijos EFL mokytojų praktika)

Aldha Williyan — 2025-12-20

Šiuo fenomenologiniu tyrimu atskleidžiama, kaip Indonezijos anglų kalbos, kaip užsienio kalbos (angl. EFL), mokytojai pritaiko sąmoningą mokytojo veikmę integruodami IKT įrankius į rašybos mokymą. Remiantis Mollo’s ir Nolan’o sistema, išskiriami šeši pagrindiniai aspektai: kritinė savirefleksija, pedagoginis apmąstymas, bendradarbiavimu grįsta refleksija, reaguojanti adaptacija, įrodymais grįsta praktika ir nuolatinis profesinis tobulėjimas. Naudojant pusiau struktūrizuotus interviu ir stebėjimus klasėje, nagrinėjamas mokytojų refleksyvus ir sąmoningas sprendimų priėmimas taikant IKT unikaliems mokymo kontekstams. Tyrimas atskleidžia šio proceso privalumus ir iššūkius. Kaip privalumai išskirtini šie aspektai: didesnė mokymo planavimo autonomija, geresnis besimokančiųjų įsitraukimas ir bendradarbiavimas, pritaikytas mokymas skirtingiems besimokantiesiems ir sustiprintas profesinis tobulėjimas. Vis dėlto esama ir iššūkių. Jie apima institucinių apribojimų valdymą, skaitmeninio raštingumo spragas, techninius sunkumus, pedagoginės kontrolės išlaikymą ir didelius laiko reikalavimus IKT pritaikymui. Šis tyrimas praturtina supratimą, kaip mokytojo veikmė įmanoma nepakankamai išteklių turinčiuose EFL kontekstuose, ir pateikia praktinių patarimų profesiniam tobulėjimui, mokymo programų reformai ir IKT integravimo politikai kalbų mokyme.

Mokytojų technologinių, pedagoginių ir dalykinių žinių bei biologijos kompetencijų stiprinimas taikant į poreikius orientuotą profesinį tobulinimąsi

Jleian Mard Loseñara — 2025-12-20

Mokytojai, taip pat ir tie, kurie nėra baigę pedagogų rengimo studijų, susiduria su iššūkiu integruoti ugdymo turinį, pedagogines ir technologines žinias. Šiuo mišriu tyrimu tirta poreikiais grindžiamos profesinio tobulėjimo (angl. TPD) programos poveikis biologijos mokytojų, neturinčių pedagoginio išsilavinimo, technologinėms, pedagoginėms ir turinio žinioms (angl. TPACK). Tyrime buvo taikomas tiriamasis nuoseklusis dizaino metodas, siekiant įvertinti TPD poveikį, atsižvelgiant į trisdešimt trijų pedagoginio išsilavinimo neturinčių biologijos mokytojų poreikius. Po TPD buvo įvertintas aštuonių mokytojų TPACK, o dokumentų analizė ir tolesni interviu su trimis dalyviais leido surinkti kokybinius duomenis apie programos poveikį. Esant 0,05 reikšmingumo lygiui, buvo nustatyta statistiškai reikšmingų žinių bazės skirtumų, išskyrus technologijų žinias (Z = -1,72, p = > 0,084). Rezultatai parodė, kad TPD žymiai pagerino mokytojų kompetenciją biologijos MELC (Z = -2,55; p = < 0,011) ir jų bendrą TPACK (Z = -2,03; p = < 0,046) esant dideliam poveikio dydžiui (atitinkamai d = -1,45 ir -1,05). Kadangi technologijos yra dinamiškos ir sudėtingos, mokytojams reikia nemažai laiko, kad įgytų technologinį meistriškumą. Tyrime rekomenduojama rengti poreikiais grindžiamas TPD programas, siekiant pagerinti mokytojų TPACK, ypač technologijų žinias.

Graikijos pradinių klasių mokinių dėkingumo ir empatijos bei tėvų tipologijos sąsajos: lyties ir kultūros vaidmuo

English — 2025-12-20

Šiuo tyrimu pristatomas tėvystės stilių ir vaikų dėkingumo bei empatijos ryšys, ištyrus 225 Graikijos pradinės mokyklos mokinius nuo 10 iki 13 metų amžiaus. Naudojant graikiško dėkingumo klausimyno (angl. GQ-6) ir vaikų bei paauglių empatijos indekso (angl. IECA) versijas, išmatuota vaikų dėkingumo ir empatijos patirtis. Atskirai buvo vertinami motinų ir tėvų tėvystės stiliai, naudojant tėvystės stilių ir dimensijų klausimyną (angl. PSDQ-G1), pritaikytą Graikijos kontekstui. Patvirtinančioji faktorinė analizė atskleidė trijų faktorių struktūrą (autoritetinį, autoritarinį ir atlaidų), neįtraukiant kultūriškai specifinio „griežto“ tipo, kuris buvo nustatytas ankstesniuose Graikijos tyrimuose. Rezultatai parodė, kad dėkingumas ir empatija buvo teigiamai susiję su autoritetiniu auklėjimu ir neigiamai su autoritariniu auklėjimu. Berniukai, priešingai nei ankstesnėse ataskaitose, buvo dėkingesni nei mergaitės. Tyrimas buvo organizuotas Graikijoje, kur tėvystės ir vaikų emocinės raidos tyrimai nėra plačiai atliekami. Šis tyrimas padeda geriau suprasti, kokią įtaką turi šeima teigiamų emocinių bruožų vystymuisi. Pažymimos tyrimų, ypač rezultatų, implikacijos, kurios aktualios ir pedagogams, ir tėvams. Viena iš svarbesnių šio tyrimo išvadų yra rūpestingo ir jautraus auklėjimo svarba, nes tai skatina mokyklinio amžiaus vaikų dėkingumo ir empatijos ugdymą.

Ar mokytojų asmenybė ir jų saviveiksmingumas turi didesnę reikšmę mokymo efektyvumui?

Diah Utaminingsih — 2025-12-20

Šiame tyrime sistemingai apžvelgiama literatūra, kurioje aprašomos mokytojų psichologinės savybės. Ypač daug dėmesio skiriama asmenybės bruožams ir saviveiksmingumui bei jų ryšiui su mokymo efektyvumu. Analizuojant 16 per pastarąjį dešimtmetį dažniausiai cituojamų empirinių ir apžvalginių straipsnių, gautų iš Scopus duomenų bazės, išskiriami pagrindiniai psichologiniai bruožai, tokie kaip sąžiningumas, ekstraversija ir emocinis stabilumas, kaip svarbūs mokymo kokybės prognozės veiksniai. Apžvalgoje pabrėžiama saviveiksmingumo svarba, nes mokytojai, kurie labiau pasitiki savo gebėjimais, paprastai pasiekia geresnių mokymo rezultatų. Nepaisant dažnai stebimų stipresnių koreliacijų tarp išorinio mokymo efektyvumo vertinimo ir mokinių pasiekimų, nustatyta, kad mokytojų psichologinės savybės, įskaitant asmenybės bruožus ir saviveiksmingumą, žymiai pagerina mokymo rezultatus ir mokinių pasiekimus. Be to, tyrimas rodo, kad mokytojų rengimo programose siekiant pagerinti bendrą mokymo kokybę pirmenybė turėtų būti teikiama psichologiniams įgūdžiams, pavyzdžiui, emociniam intelektui ir pasitikėjimui savimi, lavinti. Tyrimas taip pat atskleidžia esamų metodikų trūkumus, ypač susijusius su tarpkultūrinės perspektyvos, visų pirma ne Vakarų konteksto, trūkumu. Rekomenduotina atlikti tolesnius tyrimus norint nustatyti, kokią įtaką šie psichologiniai bruožai turi mokymo efektyvumui įvairiose švietimo ir kultūrinėse aplinkose, ypač Azijos ar Indonezijos kontekste. Tokiems dalykams esamuose tyrimuose nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Ši apžvalga prisideda prie platesnio mokytojų psichologijos supratimo, suteikia vertingų įžvalgų politikos formuotojams ir švietėjams, siekiantiems tobulinti mokytojų rengimo programas.

(Tylos) kodo laužymas Lietuvoje: saugus sportas kaip idėjų peizažas

Laura G. Purdy — 2025-12-20

Pasaulinės žiniasklaidos dėmesys tarpasmeniniam smurtui sporte padidino saugaus sporto informuotumą, todėl daugelis sporto organizacijų patiria spaudimą kurti ir įgyvendinti įvairias saugos priemones. Vis dėlto taip yra ne visose šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje, mažoje šalyje, turinčioje ilgą ir reikšmingą sporto istoriją, saugus sportas nėra gerai žinomas. Šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip asmenys konkrečioje nacionalinėje sporto sistemoje supranta, konceptualizuoja ir mato platesnių saugaus sporto klausimų ir diskursų aktualumą. Kitas tikslas – atkreipti dėmesį į saugaus sporto Lietuvoje darbotvarkės plėtros, apimančios vyraujančio pasaulinio diskurso priėmimą kaip iššūkį, galimybes. Šio tyrimo duomenys, gauti diskusijų su 18 trenerių ir sportininkų metu, atskleidė selektyvų ir neryžtingą požiūrį į saugaus sporto supratimą jų šalyje. Šis tyrimas, remiantis Appadurai pavyzdžiais, atskleidžia, kaip saugaus sporto ideologijos Lietuvoje dera su sporto valdymo modernizavimo darbotvarkėmis. Be to, kuriant naują darbotvarkę, saugaus sporto konceptualių pagrindų (pvz., ideologijos) svarstymas yra potencialiai naudingas atspirties taškas tiek politikos, tiek švietimo srityse. Todėl nacionalinė, vietinė ir į sporto darbuotojus orientuota kultūra, niuansai ir patirtis turėtų būti organizacijos politikos, pedagoginės transformacijos ir pažangių veiksmų pagrindas.

Kaip mokytojų saviveiksmingumas ir atsakomybės priskyrimas sąveikauja, veikdami mokytojų ketinimą įgyvendinti ESD: polinominė regresija su atsako paviršiaus analize

Nena Vukelić — 2025-12-20

Kadangi sėkmingam darnaus vystymosi švietimo (angl. ESD) įgyvendinimui reikalingi įsipareigoję (būsimieji) mokytojai, kurie veiktų kaip pokyčių agentai ir palengvintų perėjimą prie darnaus vystymosi, būtina tirti veiksnius, lemiančius (būsimųjų) mokytojų ketinimą įgyvendinti ESD. Šiame tyrime nagrinėjami mokytojų ketinimo įgyvendinti DVS prognozės veiksniai, pabrėžiant mokytojo saviveiksmingumo bei asmeninės atsakomybės už ESD įgyvendinimą prisiėmimo vaidmenį. Apklausoje dalyvavo 698 studentai – būsimieji mokytojai. Tyrimui atlikti buvo taikyta polinominė regresija su atsako paviršiaus analize. Nustatyta, kad mokytojo saviveiksmingumo ir atsakomybės prisiėmimo dermė yra susijusi su didesniu ketinimu įgyvendinti ESD. Be to, bendras mokytojo saviveiksmingumo ir asmeninės atsakomybės prisiėmimo poveikis yra svarbus siekiant sustiprinti mokytojų ketinimą įgyvendinti ESD. Kai mokytojo saviveiksmingumas ir atsakomybės už ESD įgyvendinimą priėmimas sutampa, ketinimas įgyvendinti ESD stiprėja, didėjant tiek mokytojo saviveiksmingumui, tiek asmeninės atsakomybės prisiėmimui. Ir atvirkščiai, kai mokytojo saviveiksmingumo ir asmeninės atsakomybės prisiėmimo lygis yra žemas, būsimieji mokytojai rodo ir žemą ketinimą įsitraukti į ESD įgyvendinimą.

Mokytojų (moterų) kalbos registras pradiniame ugdyme: slovakų kalbos mokymo kiekybinė analizė

Mária Belešová — 2025-12-20

Straipsnyje analizuojama Slovakijos Respublikos pradinių mokyklų mokytojų kalbinė komunikacija. Autoriai tiria, kaip mokytojai taiko kalbos registrus bendraudami su mokiniais per slovakų kalbos pamokas. Tyrimas buvo atliekamas struktūriškai stebint keturias pradines klases ir analizuojant 32 pamokas. Rezultatai parodė autentišką turtingo kalbos registro naudojimą. Dažniausiai pasitaikančiais komunikaciniais veiksmais yra kreipimaisi, nurodoma, prašoma informacijos ir padrąsinama. Pagyrimų ir įspėjimų pasitaikė rečiau. Šis tyrimas atskleidė pragmatinio kalbos aspekto svarbą švietimo procese ir nustatė, kad tinkamai pasirinktas mokytojo kalbos registras gali teigiamai paveikti mokinių kalbos vystymąsi. Straipsnyje taip pat nurodoma būtinybė taikyti komunikacijos strategijas, skirtas mokinių kalbos kompetencijoms stiprinti. Pateikiama naujų įžvalgų pedagogikos ir lingvistikos specialistams, pabrėžiant kokybiškos komunikacijos, kaip pagrindinio pradinio ugdymo veiksnio, vaidmenį.

Įgyvendinta mokymo programa kaip muzikos ugdymo įgyvendinimo konkretizacijos lygmuo mokytojo veikloje

Jarmila Jurášová Šteigerová — 2025-12-20

Šis tyrimas daugiausia dėmesio skiria muzikinio ugdymo standartams Slovakijos pradinėse mokyklose įgyvendinti ir modifikuoti. Tyrimo tikslas – analizuoti veiksnius, darančius įtaką mokymo programų taikymui per muzikines veiklas, lavinančias mokinių kompetencijas. Tiriamąją imtį sudarė penki sąmoningai atrinkti mokytojai iš Bratislavos regiono, tarp kurių buvo tiek bendrojo ugdymo, tiek specializuoti muzikos pedagogai. Atliktas tyrimas kokybinis, o duomenys buvo renkami per giluminius interviu ir tiesiogines pamokų stebėsenas. Duomenų analizė buvo atlikta pagal grindžiamosios teorijos principus, naudojant turinio analizę ir ašinio kodavimo metodą, siekiant nustatyti ryšius tarp kategorijų ir subkategorijų. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai, kurie nemanė, kad žinios apie švietimo standartus yra svarbios, dažnai rėmėsi intuityviu, nuotaika pagrįstu mokymu. Šios pamokos pasižymėjo tradiciniu žinių perdavimu, minimaliu instrumentų naudojimu ir muzikinių judesių veiklos trūkumu. Toks požiūris išryškino ribotą švietimo standartų supratimą ir dažnai buvo susijęs su nepakankama profesine patirtimi ir sumažintomis mokinių savirealizacijos galimybėmis. Priešingai, kai kurie mokytojai kūrė muzikos pamokas, orientuotas į praktines mokinių veiklas. Jų požiūris atspindėjo prasmingą prisitaikymą prie naujų švietimo reikalavimų, pasižymėjo kūrybiškumu, nuolatiniu profesiniu tobulėjimu ir struktūruotu pamokų planavimu.

Priešmokyklinio ugdymo mokytojų laisvojo žaidimo samprata ir plėtojimo praktika

Vitalija Gražienė — 2025-12-20

Straipsnyje pristatoma laisvojo žaidimo samprata ir atskleidžiama, kaip priešmokyklinio ugdymo mokytojai suvokia laisvąjį žaidimą bei jo plėtojimo praktiką. Mokytojai laisvąjį žaidimą suvokia kaip natūralią vaiko esatį ir ypač vertingą vaiko veiklą. Plėtodami laisvąjį žaidimą, jie kuria žaidimui palankią emocinę aplinką, erdves, įkvepiančias žaisti, teikia vaikų vaizduotę žadinančias priemones ir imasi „nematomų“ vaidmenų, tapdami vaikų žaidimo „įkvėpėjais“, stebėtojais ir palaikytojais.

Klasės valdymo muzikos pamokose problemos analizė: pagrindinis ugdymas

Rytis Kvedarauskas — 2025-12-20

Straipsnyje analizuojama klasės valdymo problema pagrindinio ugdymo muzikos pamokose. Taikant kokybinę tyrimo prieigą, atskleidžiami klasės valdymo sunkumai, su kuriais susiduria muzikos mokytojai, bei išskiriami veiksniai, darantys įtaką klasės valdymui. Pastebima, jog su klasės valdymo iššūkiais daugiau susiduria jauni specialistai. Teigiama, jog tokiu būdu išryškėja jų patirties stoka ir tobulintinas pedagogų rengimas.

Aplinkosauginio ugdymo vaidmuo rengiant mokytojus: tvaraus vystymosi kontekstas

Beáta Pošteková — 2025-12-20

Šiame tyrime nagrinėjamos Slovakijos būsimųjų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų aplinkosauginės žinios ir nuostatos tvaraus vystymosi kontekste. Respondentai demonstravo labai palankų požiūrį į aplinką ir visapusiškai palaikė socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą, bet jų faktinės žinios apie pagrindines aplinkosaugos problemas pasirodė nepakankamos. Mokytojų rengimo programų studentai, kurių studijų programoje nebuvo daug dėmesio skiriama gamtos mokslams, gavo žymiai mažesnius balus nei tie, kurie specializavosi gamtos moksluose. Nustatyta teigiama koreliacija tarp nuostatų į skirtingas tvarumo dimensijas, taip pat silpnas, bet reikšmingas ryšys tarp aukštesnio žinių lygio ir palankesnių tvarumo nuostatų.
Šie rezultatai rodo, kad būtina stiprinti aplinkosaugos ir tvarumo ugdymą mokytojų rengimo programose, didesnį dėmesį skiriant patirtiniam mokymuisi, tarpdisciplininiams metodams ir praktinėms veikloms. Toks mokytojų rengimas itin veiksmingas siekiant ugdyti mokslinį raštingumą, skatinti būsimas mokymo programų reformas ir rengti pedagogus, gebančius ugdyti mokinius, sugebėsiančius atsakingai elgtis aplinkoje.