Ar galima individuali baudžiamoji atsakomybė už kultūriniam paveldui daromą žalą ginkluoto konflikto metu: Rusijos federacijos - Ukrainos atvejis?

Autoriai

  • Ieva Sinevičiūtė

DOI:

https://doi.org/10.7220/2029-4239.32.2

Reikšminiai žodžiai:

Kultūrinis paveldas, Ginkluotas konfliktas, Ukraina, Rusijos Federacija, Tarptautinė viešoji teisė, Individualioji baudžiamoji atsakomybė

Santrauka

Šiuo metu tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos vyksta tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio metu yra naikinamas kultūrinis paveldas. Nors kultūrinis paveldas ginkluoto konflikto metu įvairiomis tarptautinės teisės nuostatomis saugomas jau nuo XIX a., tačiau šiuo metu vykstantis ginkluotas konfliktas tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos rodo, kad jos nėra atgrasančios, trūksta teisminės praktikos bei mokslinių tyrimų.

Atsižvelgiant į šiuos faktus nuspręsta atlikti tyrimą, kuriuo siekta nustatyti, ar už Rusijos Federacijos – Ukrainos ginkluoto konflikto metu daromą žalą kultūriniam paveldui galima individuali baudžiamoji atsakomybė. Tyrimo metu pasitelkti aprašomasis, analizės, sintezės, lyginamasis, loginis, apibendrinimo metodai, kurių pagalba tirta kultūrinio paveldo apsaugos ginkluoto konflikto metu samprata, istorinė raida ir kultūrinio paveldo situacija, individualiosios baudžiamosios atsakomybės taikymo už kultūriniam paveldui daromą žalą Rusijos Federacijos – Ukrainos ginkluoto konflikto metu teoriniai ir praktiniai aspektai.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Ukrainos teritorijoje yra padaryta žala kultūriniam paveldui. Už kultūriniam paveldui daromą žalą Ukrainos – Rusijos Federacijos ginkluoto konflikto metu yra galima individuali baudžiamoji atsakomybė. Individuali baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta 1954 m. Hagos konvencijoje ir jos protokoluose. Pagal 1954 m. Hagos konvenciją ir Romos statutą Ukraina galėtų traukti atsakingus asmenis individualiojon baudžiamojon atsakomybėn už kultūriniam paveldui daromą žalą ginkluoto konflikto metu savo nacionaliniuose teismuose, tačiau vis dar nėra įvykdžiusi pareigos priimti nacionalinius teisės aktus, kurių pagrindu galėtų tai daryti. Ukraina galėtų savo teises šiuo klausimu ginti specialiajame tribunole, jei toks būtų įsteigtas ir, jei to ad hoc teismo statute būtų įtvirtinta galimybė traukti baudžiamojon atsakomybėn už padarytą žalą kultūriniam paveldui. Tyrimo metu padaryta išvada, kad tinkamiausias teismas yra tarptautinis baudžiamasis teismas. Patraukus asmenį individualiojon baudžiamojon atsakomybėn iš to asmens būtų galima išsireikalauti atlyginti žalą.

Atsisiuntimai

Išleista

2026-09-08

Numeris

Skyrius

Articles