Mokesčių slėpimas kaip nusikalstama veika: sisteminė normų analizė ir aktualūs taikymo klausimai

Oleg Fedosiuk

Santrauka


Straipsnyje analizuojama teisinė mokesčių slėpimo sąvoka ir jos atitikmenys baudžiamosios teisės specialiosios dalies normų sistemoje. Autorius, pabrėždamas baudžiamosios teisės subsidiarumą mokesčių teisės atžvilgiu, vertina atitinkamų normų baudžiamajame kodekse kokybę ir suderinamumą, kriterijų taikyti baudžiamąją atsakomybę racionalumą, pasisako dėl teisinio reguliavimo tobulinimo krypčių, atkreipia dėmesį į mokestino pobūdžio veikų kvalifikavimo aktualijas, savo išvadas iliustruoja nuorodomis į reikšmingus kasacinės instancijos teismo precedentus.

Kaip į teisinio reguliavimo trūkumą atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokesčių slėpimu pavadintos normos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse2 (toliau – BK) nėra, tačiau yra ištisa normų, atitinkančių šią sąvoką, sistema, tiksliau pasakius, nesistemiškai susiformavęs tokių normų rinkinys. Šį rinkinį sudaro tiek normos, išdėstytos nusikalstamų veikų finansų sistemai skyriuje (BK XXXII skyrius), tiek ir normos, kurių apsaugos objektas yra kitoks: nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius), taip pat nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai (XXXI skyrius).

Pagrindinė straipsnyje pabrėžiama mintis yra tai, kad nustatant ir taikant baudžiamąją atsakomybę už mokestinio pobūdžio pažeidimus ir atribojant juos nuo nenusikalstamo mokesčių naštos mažinimo, būtina paisyti mokesčių teisėje priimtos mokestinės naštos mažinimo klasifikacijos ir mokėti atskirti mokesčių optimizavimą, mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą. Labai svarbūs yra ir baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už mokesčių slėpimą atribojimo kriterijai, jų aiškumas ir racionalumas.

Autorius kritiškai vertina esamą baudžiamąjį teisinį reguliavimą, pagal kurį normos, atitinkančios mokesčių slėpimo sąvoką, išmėtytos skirtingose BK skyriuose, tarpusavyje nesuderintos, pagrįstos skirtinga teisine logika. Straipsnyje išsakoma idėja, kad visų mokesčių slėpimo nusikalstamų veikų baudžiamumą turi lemti vienodas kriterijus – nuslėptų ar siekiamų nuslėpti mokesčių dydis, visos tokios normos turėtų būti pateiktos nusikalstamų veikų finansų sistemai skyriuje.


Pagrindiniai žodžiai


Mokesčių vengimas, mokesčių slėpimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, neteisėtas praturtėjimas, vertimasis neteisėta ekonomine veikla, kontrabanda, muitinės apgaule, sukčiavimas

Visas tekstas:

PDF


DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.16.4