Kibernetinės grėsmės ir globali verslo aplinka

Taras Tsymbrivskyy

Santrauka


Šis straipsnis tarpdiscipliniškai (teisė (nacionalinė ir tarptautinė), politika, ekonomika bei filosofija) nagrinėja kibernetinės grėsmės problemą globalios verslo aplinkos srityje. Straipsnis susideda iš keturių dalių. Įžangoje pateikiami faktai, atskleidžiantys kibernetinės grėsmės autentiškumą ir didelio masto žalą, kurią patiria globalaus verslo organizacijos. Pabrėžiama, kad dabartinis kibernetinio domeno pažeidžiamumas yra decentralizuotos struktūros ir teisinio reguliavimo trūkumo pasekmė.

Antrojoje straipsnio dalyje dalyje kibernetinės atakos analizuojamos kaip mišrių grėsmių (ang. hybrid threats), kurios kelia pavojų šalių pagrindinėms funkcijoms, rūšis. Kibernetinės  atakos, nukreiptos prieš šalių ypatingos svarbos infrastruktūras, pradėjimas gali lemti vienašalį arba bendrą savigynos, vadovaujantis tarptautine teise, taikymą. Dabartinis šiuolaikinės tarptautinės teisės taikymas kibernetinio saugumo srityje ženkliai  sumažina naujo teisinio režimo pasirodymo galimybes.

Trečioje straipsnio dalyje „dėmesys sutelkiamas apibrėžiant ypatingos svarbos nacionalinės infrastruktūros sąvoką ir atitinkamai jos ryšį su kibernetinėmis grėsmėmis. Nepaisant fakto, kad ypatingos svarbos nacionalinės infrastruktūros sąvoka neturi vieningo apibrėžimo, šio apibrėžimo nustatymas priklauso šalių kompetencijai, priimant nacionalinius teisės aktus.  

Autorius pabrėžia, kad kibernetinėje erdvėje priešininkai pritaiko daugelį sudėtingų rūšių operacijų, iš anksto numatančių skirtingus teisinius reguliavimus ir skirtingus atsparumo mechanizmus. Kibernetinė ataka, kuri yra didžiausia kibernetinė grėsmė, gali net iššaukti savigynos teisės panaudojimą. Šiais laikais jėgos panaudojimas negali būti suvokiamas klasikine, bet gana apribojančia prasme, turint galvoje tik kinetines priemones. Kibernetinės atakos yra naujos kategorijos jėgos, naudojamos tarptautiniuose santykiuose, pavyzdys. Greita skaitmeninės aplinkos plėtra iš esmės palieka užnugaryje jau egzistuojantį teisinį reguliavimą. Kibernetinės grėsmės yra susijusios su kibernetiniu saugumu universaliu (JT), regioniniu (ES, NATO) ir nacionalinio lygmeniu. Pažymima, kad užtikrinant kibernetinį saugumą turi būti įtrauktos irdirbtinio intelekto technologijos.

Vieningo, visiems tinkamo, požiūrio į kibernetinį saugumą trūkumas lemia poreikį ieškoti alternatyvų kibernetinio saugumo stiprinimui. Greta kitų pasirinkimų yra svarstytinas dirbtinio intelekto panaudojimas kibernetinėje srityje. Kadangi šalia akivaizdžių dirbtinio intelekto privalumų dažniausiai yra ir daug rizikos, nediskutuotina nauda, kurią teikia dirbtinio intelekto panaudojimas kibernetinio saugumo srityje, turi būti įvertinta kartu su šia rizika. Pastaroji daugiausiai susijusi su galimu dirbtinio intelekto pavirtimu ginklu, turinčiu antgamtinių bruožų. Daug žadančiai dirbtinio intelekto ateičiai (vadovavimas sudėtingoms sistemoms suderintas su daugiaprocesiniu režimu; kaip ir priešingas jo panaudojimas, siekiant pakenkti kitoms šalims), nors ir nesuvokiamai visa apimtimi, yra sunku atsispirti. Taigi, gali būti sovokiama kaip tiesianti kelią tolimesnėms ginklavimosi lenktynėms tarp šalių. Todėl pagrindiniai pokyčiai kibernetinio saugumo srityje bus įtakoti dirbtinio intelekto sistemų daugėjimo ir tolimesnio šių sistemų tobulinimo.

Apibendrinant straipsnyje pateikto tyrimo rezultatus, daroma išvada, kad priešininkams išsamiai neatskleidus kibernetinių grėsmių pajėgumų, tokia nežinia yra dar pavojingesnė nei kada nors anksčiau.


Pagrindiniai žodžiai


Kibernetinės atakos, kibernetinio saugumo strategija, kibernetinis domenas, mišrios grėsmės, tarptautinė teisė

Visas tekstas:

PDF (English)


DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.16.2