Efektyvus nusikaltimo tyrimas ir Europos principas ne bis in idem

Arkadiusz Lach

Santrauka


Teisingumo teismo 2016 gruodžio 21 dienos nutarime Kossowski byloje (C - 486/14) buvo priimta dalinai nauja 1985 Birželio 14 Šengeno Konvencijos sutarties 54 straipsnio interpretacija ir ne bis in idem principo bendras suvokimas ES. Pagal nutartį, ne bis in idem principas neturėtų būti pritaikomas galutiniams sprendimas valstybėse narėse, jei baudžiamasis tyrimas nebuvo detalus.

Šiame straipsnyje autorius analizuoja šią ir ankstesnes nutartis, kuriose Teisingumo teismas interpretuoja Šengeno Konvencijos sutarties 54 straipsnį. Teismo požiūris Kossowski byloje yra kritikuojamas atsižvelgiant į abipusio pripažinimo principą ir Lenkijos teisinį reglamentavimą, suteikiant galimybę atnaujinti bylą. Teismo nuokrypis nuo res iudicata analizės, pagrindžiant nacionaliniais teisės aktais, gali sukelti rimtas pasekmes, kenkti tarpusavio pasitikėjimui tarp valstybių narių, sumažinti Europos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose efektyvumą. Galimas sprendimo „šalutinis poveikis“ tam tikrose situacijose nugali potencialią sprendimo vertę.

Nepaisant nutarties kritikos, autorius interpretuoja "detalaus tyrimo" sąvoką remdamasis efektyvaus tyrimo koncepcija, kurią sukūrė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nors detalaus tyrimo ir efektyvaus tyrimo koncepcijos nėra tapačios, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija galima parengti kai kurias naudingas gaires.

Pagrindiniai žodžiai


Ne bis in idem, Konvencija dėl Šengeno susitarimo, abipusis pripažinimas, Europos teisė

Visas tekstas:

PDF (English)


DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.16.1